Don Pablo Santa Maria Watson - meksikiečių kilmės Kanados kunigas, Vankuverio arkivyskupijos, esančios didžiulės Šiaurės Amerikos šalies vakaruose, pagrindinis veikėjas. Šioje vietovėje, kurioje kalbama angliškai, gyvena katalikų mažuma, o tai kontrastuoja su prancūzakalbėmis vietovėmis rytinėje Kanados dalyje.
Vankuveryje iš daugiau kaip trijų milijonų žmonių, gyvenančių šios vyskupijos užimamoje teritorijoje, mažiau nei 15 % yra katalikai, t. y. apie 445 000 sielų.
Šis 2012 m. įšventintas kunigas buvo Vankuverio katedros vicerektorius ir kurį laiką vyskupo ceremonmeisteris. Šiandien jis yra teisminio vikaro pavaduotojasCARF fondui jis prisipažino, kad šias pareigas užima dėl Navaros universitete įgyto kanonų teisės diplomo.
Kalbėdamas apie katalikybės padėtį Kanadoje, jis ją apibrėžia taip gana rimta. "Tai nesiskiria nuo Europos, kur sekuliarizacija ir reliatyvizmas yra labai stiprūs. Dar visai neseniai Katalikų Bažnyčia buvo labai abejinga. Po problemos su Kanados vietiniais gyventojais ir manipuliacijos kuri tęsiasi jau daugiau nei metus, jaučiama stipri neapykanta. Tai yra neapykanta, kurią ženklina neišmanymas", paaiškina tėvas Santa Marija.
Daugybė bažnyčių buvo užpultos ir net sudegintos, o Bažnyčia buvo griežtai kritikuojama. Viskas prasidėjo nuo tariamo skandalo Bažnyčioje Kanadoje, kuris sulaukė pasaulinio atgarsio, tačiau iki šiol jis nebuvo įrodytas ir nėra jokių jį patvirtinančių įrodymų.
2021 m. gegužę Kanados ir pasaulio spauda paskelbė, kad buvusiose Kanados internatinėse mokyklose aptiktos "masinės kapavietės" ir "nepažymėtos masinės kapavietės" arba "nepažymėtos kapavietės", kuriose yra vietinių gyventojų vaikų. Tačiau iš tikrųjų tai buvo tik įtarimai, pagrįsti georadaru, kuris aptinka žemės paviršiaus nelygumus. Tačiau per visą šį laiką niekas neatliko kasinėjimų, nebuvo aptiktas nė vienas lavonas, nė vienas koroneris neaptiko kūno ir nėra jokių kapo liekanų.
Į Kanadą Don Pablas atvyko su šeima apkeliavęs kelias šalis, kol galiausiai apsigyveno Vankuveryje, kur visas vaikystėje jam perduotas tikėjimas virto pašaukimu sekti Viešpačiu kaip kunigui.
"Gimiau praktikuojančioje katalikų šeimoje. Mano šeimoje visada buvo tikėjimas. Mano seneliai visada buvo puikus meilės Dievui ir Jo Bažnyčiai pavyzdys. Mano pašaukimas į kunigystę yra labai paprastas, nebuvo jokio didelio atsivertimo momento, tiesiog augau katalikiškuose namuose, kur tikėjimo praktikavimas buvo savaime suprantamas dalykas, taip pat tėvų pavyzdys", - pasakoja jis.
Tačiau, kaip ir daugelyje kitų pašaukimų, labai svarbus buvo jo močiutės tikėjimas ir malda. "Ji rūpinosi, kad, kai atvažiuodavome jos aplankyti, kasdien eidavome į Mišias", - prisimena jis. Tačiau ir pažįstamų kunigų pavyzdys parodė jam kelią, kuriuo jis galiausiai pasuks. "Vieną dieną mano parapijos kunigas pateikė man šį kvietimą ir paprašė apsvarstyti ir Pirmiausia pasirinkčiau Dievą, jis priduria.
Praėjus keleriems metams po kunigystės šventimų, vyskupas išsiuntė jį į Pamploną studijuoti kanonų teisės Navaros universitete. Studijuodamas Don Pablas laiške draugams šį miestą apibūdino kaip "labai gražų miestą. Jame, kaip ir visuose Europos miestuose, gausu elegantiškų rūmų, žavių gatvių ir aikščių ir, žinoma, gražių bažnyčių. Būti ten jam buvo svajonė ir privilegija, nes jis galėjo derinti savo aistrą kanonų teisei su meile Ispanijai, savo protėvių šaliai.
Don Pablo Santa María CARF fondui pasakojo: "Dabar dirbu teisminiu vikaru ir mano darbas būtų neįmanomas, jei ne mokymai, kuriuos gavau Navaros universitete. Profesorių atsidavimas buvo neįkainojamas, kad šiandien galėčiau būti kanonistu".
Tačiau jei šis kunigas iš Kanados yra įsimylėjęs kanonų teisę, jis taip pat yra įsimylėjęs liturgiją. "Aš tarnauju Dievui ir jo Bažnyčiai, todėl mano pareiga iš tikrųjų yra rodyti kitiems Dievo meilę", - sako jis. O ji dovanojama Eucharistijoje, "meilė, kuri mūsų neapleidžia ir lieka su mumis iki laikų pabaigos".
"Kunigui labai svarbu ne tik turėti puikios žinios apie tai, kas yra liturgija ir kaip ja gyventi, bet taip pat labai ją mylėti, su pagarba ir meile Bažnyčios tradicijoms", - pridūrė jis.
Tačiau šiandieniniam kunigui reikia ir daugiau savybių. Jis pasakoja CARF fondui: "Daug girdėjome apie tai, kad šiandien kunigai turi būti vyrai maldabet mes taip pat turime būti kultūra ir drąsa. Šiandien kunigas taip pat turi suvokti, kad jo misija prasideda nuo sūniško santykio su mūsų Viešpačiu: kitaip tariant, mūsų tapatybė turi būti įsišaknijusi ne mūsų misijoje, bet mūsų tapatybėje su Kristumi.
Galiausiai jis siunčia žinią fondo geradariams: "Dėkojame už paramą, kurią teikiate, kad galėtume turėti šventų ir gerai parengtų kunigų".
