Ndangi William Raphael Kamunde yra Tombura-Yambio vyskupijos Pietų Sudane klierikas.
"Mano parapijoje yra du kunigai ir 15 klierikų.
Man labai patinka mūsų katedra, kurioje yra didelis pastatas Viešpačiui garbinti ir nedidelė šventovė, kurioje ilsisi vyskupo Gasi Abangite kūnas, labai populiari vieta, į kurią suvažiuoja maldininkai iš viso regiono. Kadangi pas mus gyvena įvairiomis kalbomis kalbančios gentys, mišios taip pat vyksta tomis pačiomis kalbomis: anglų, arabų ir zandų - vietine kalba. Visoje vyskupijoje turime apie 37 kunigus, kai kurie iš jų yra misionieriai.
Mūsų šalies Bažnyčiai reikia daugybės dalykų, pavyzdžiui, materialių bažnyčių statybos, infrastruktūros, t. y. vietų mišioms švęsti, jaunimo susitikimams rengti, tikinčiųjų, pastoracinės animacijos komandų, katechezės ir t. t.
Be to, norint vykdyti visą veiklą, ypač mokyti jaunus žmones, kaip rimtai žiūrėti į švietimą, kaip apsisaugoti nuo ŽIV ir kitų mums Afrikoje labai pavojingų lytinių ligų, taip pat kaip įgyvendinti jų kūrybiškumą ir padėti jiems kartais nepakankamoje švietimo sistemoje, reikalingi geri mokymai.
Visada galvoju, kad Jėzaus mokiniai niekada nesitikėjo tapti paties Dievo sekėjais, bet Viešpats Jėzus juos pašaukė, todėl jie atsidūrė paties Dievo pašaukti. Savo pašaukimą pradėjau jausti būdamas šeštoje klasėje kaip ministrantas, kuriuo buvau apie trejus metus. Paskui buvau išsiųstas į mažąją kunigų seminariją, kurioje praleidau ketverius metus, o iš ten vienerius metus buvau siunčiamas į propedeutinę formaciją.
"Mano pašaukimą tikrai įkvėpė parapijos animatoriai, kunigai ir klierikų elgesys, todėl norėjau būti panašus į juos, bet labiausiai dėl to, kad supratau, jog Jėzus, Dievo Sūnus ir kūnu tapęs Dievas, mirė už mano nuodėmes. Todėl pasakiau sau: kodėl gi neaukoti savo gyvybės, kad išgelbėčiau Jo žmones, kad jie pamatytų Jo karalystę?", - pasakoja jis.
Labai džiaugiuosi, kad galiu mokytis Romoje, nes tai suteikia vilties susipažinti su skirtingomis mintimis apie evangelizaciją ir įtaką, kurią krikščionis gali daryti savo aplinkai. Be to, studijos čia atveria man galimybes iš tikrųjų suprasti, ką reiškia būti kunigu, taip pat bendrauti su įvairiais žmonėmis, pamatyti naujų dalykų, gyventi naują gyvenimą, naujoje aplinkoje ir mokytis kartu su vaikinais, atvykusiais iš viso pasaulio.
Manau, kad daugiau žmonių, seminaristų mano vyskupijoje ir mano šalyje būtų labai gerai, jei jie įgytų tokią pat patirtį, kokią turėjau galimybę patirti aš.
O svarbiausia, tai, kad turiu išmokti naują kalbą, net ir melsdamasis su kitais, verčia mane kvėpuoti Bažnyčios visuotinumu".
