Įžangoje jo kalbapasakė jiems, kad "Gražu priklausyti Bažnyčiai, kurią suformavo skirtingų veidų istorija, bet kuri randa harmoniją viename Jėzaus veide".. Remdamiesi šalies geografija ir kultūra, les ha hablado del agua que riega y hace fructificar tantas zonas de desierto. Gražus krikščioniškojo gyvenimo, kaip tikėjimo ir Šventosios Dvasios vaisiaus, paveikslas:
“Emerge a la superficie nuestra humanidad, demacrada por muchas fragilidades, miedos, desafíos que debe afrontar, males personales y sociales de distinto tipo; pero en el fondo del alma, bien adentro, en lo íntimo del corazón, corre serena y silenciosa el agua dulce del Espíritu, que riega nuestros desiertos, vuelve a dar vigor a lo que amenaza con secarse, lava lo que nos degrada, sacia nuestra sed de felicidad.
Y siempre renueva la vida. Esta es el agua viva de la que habla Jesús, esta es la fuente de vida nueva que nos promete: el don del Espíritu Santo, la presencia tierna, amorosa y revitalizadora de Dios en nosotros".
Popiežius Pranciškus.
Kitą akimirką popiežius rodo sceną iš Evangelijos pagal Joną. Jėzus yra Jeruzalės šventykloje. Švenčiama Palapinių šventė, kai žmonės laimina Dievą, dėkodami jam už dovanotą žemę ir derlių ir prisimindami Sandorą. Svarbiausia šios šventės apeiga buvo ta, kad vyriausiasis kunigas paėmė vandens iš Siloamo tvenkinio ir jį išpylė už miesto sienų, skambant džiaugsmingam žmonių giedojimui, taip išreikšdamas, kad iš Jeruzalės visoms tautoms tekės didelis palaiminimas (plg. Ps 87, 7 ir ypač Ez 47, 1-12).
Šiame kontekste atsistojęs Jėzus sušunka: "Kas yra ištroškęs, ateik pas mane ir gyvensi, ir iš jo pilvo tekės gyvojo vandens upės". (Jn 7, 37-38). Evangelistas sako, kad jis kalbėjo apie Šventąją Dvasią, kurią krikščionys gaus Sekminės. Pranciškus pastebi: "Jėzus miršta ant kryžiaus. Tą akimirką ne iš akmeninės šventyklos, bet iš atviro Kristaus šono tekės naujo gyvenimo vanduo, gyvybę teikiantis Šventosios Dvasios vanduo, skirtas atgaivinti visą žmoniją, išlaisvinti ją iš nuodėmės ir mirties".
Popiežiaus Pranciškaus kelionė į musulmonišką Bahreino karalystę. Šaltinis VaticansNews.
Vėliau, el Papa señala tres grandes dones kurie ateina su Šventosios Dvasios malone, ir prašo mus priimti ir gyventi džiaugsmu, vienybe ir "pranašyste".
Pirma, Šventoji Dvasia yra džiaugsmo šaltinis. Con ella viene la certeza de no estar nunca solos, porque Él nos acompaña, nos consuela y nos sostiene en las dificultades; nos anima para lograr los deseos más grandes y nos abre al asombro ante la belleza de la vida. No se trata –observa el sucesor de Pedro– de una emoción momentánea. Y menos, de esa especia de alegría consumista e individualista presente en algunas experiencias culturales de hoy.
Al contrario, la alegría que proviene del Espíritu Santo, viene de saber que, cuando estamos unidos a Dios, incluso en medio de nuestras fatigas y 'noches oscuras', podemos afrontar todo, incluso el dolor, el duelo y la muerte.
Ir geriausias būdas išsaugoti ir padauginti šį džiaugsmą, - sako Pranciškus, - yra jį dovanoti. Iš EucharistijaGalime ir turime entuziastingai ir kūrybingai skleisti šį džiaugsmą, ypač tarp jaunimo, šeimų ir pašaukimų.
Antra, Šventoji Dvasia yra vienybės šaltinis porque nos hace hijos de Dios Padre (cfr Rm 8, 15-16) y por tanto hermanos y hermanas entre nosotros. Y por eso no tienen sentido los egoísmos, las divisiones y las murmuraciones entre nosotros. El Espíritu Santo –señala el Papa– inaugura el único lenguaje del amor, abate las barreras de la desconfianza y del odio, y crea espacios de acogida y diálogo.
Nos libera del miedo y nos da valentía para ir al encuentro de los otros con el poder desarmarte de la misericordia. Dvasia geba sukurti vienybę ne vienodumu, bet darna.Miestas pasižymi didele žmonių, rasių ir kultūrų įvairove.
Pranciškus pabrėžia, "Tai yra krikščionių bendruomenės stiprybė, pirmasis liudijimas, kurį galime duoti pasauliui (...) Gyvenkime broliškumu tarpusavyje (...), vertindami visų charizmas"..
Galiausiai, Šventoji Dvasia yra pranašystės šaltinis. Išganymo istorijoje randame daug pranašų, kuriuos Dievas pašaukia, pašvenčia ir siunčia kaip liudytojus ir aiškintojus to, ką Jis nori pasakyti žmonėms. Pranašų žodžiai dažnai būna skvarbūs. Taigi, pabrėžia Pranciškus, jie Juose "įvardijami blogio projektai, glūdintys žmonių širdyse, ginčijami klaidingi žmogiškieji ir religiniai saugikliai ir raginama atsiversti".
Na, visi krikščionys turi tai pranašiškas pašaukimas. Kadangi krikštasŠventoji Dvasia padarė mus pranašais. "Todėl negalime apsimesti, kad nematome blogio darbų, negalime apsimesti, kad nematome blogio darbų, negalime ramiai gyventi, kad nesusiteptume rankų".
Priešingai, - priduria jis. Kiekvienas krikščionis anksčiau ar vėliau turi įsitraukti į kitų problemas, liudyti, nešti Evangelijos žinios šviesą, practicar las bienaventuranzas en las situaciones de cada día, que nos llevan a buscar el amor, la justicia y la paz, y a rechazar toda forma de egoísmo, violencia y degradación.
Y pone el ejemplo del interés por los presos y sus necesidades. "Juk elgesys su mažiausiais (plg. Mt 25, 40) yra visuomenės orumo ir vilties matas"..
Trumpai tariant, ir tai yra Pranciškaus žinia, Krikščionys yra pašaukti - taip pat ir konfliktų metu - nešti džiaugsmą, skatinti vienybę, nešti taiką, nešti taiką pasauliui. (comenzando dentro de la Iglesia) y a implicarnos con las cosas que no van bien en la sociedad. Para todo ello tenemos la luz y la fuerza de la gracia que proviene del Espíritu Santo.
Como fruto de la entrega de Cristo, el Espíritu nos hace hijos de Dios y hermanos entre nosotros para que extendamos por el mundo el mensaje del Evangelio, que es buena noticia para todos, a la vez que nos invita a trabajar por el bien de todos.
Ramiro Pellitero Iglesias, profesor de Teología pastoral en la Facultad de Teología de la Universidad de Navarra.
Paskelbta Bažnyčia ir naujoji evangelizacija.
