"Ši šventojo Pauliaus patirtis byloja apie krikščionių ir paties Kristaus vienybės gelmę. Įžengęs į dangų Jėzus nepaliko mūsų našlaičiais, tačiau, gavus Šventosios Dvasios dovaną, vienybė su Juo tapo dar intensyvesnė".
Mes remiamės Corpus MysticumLotyniškai - mistinis Kristaus kūnas arba Kristaus Kūnas, kai kalbame apie Bažnyčią kaip apie vieną kūną, kurio galva yra pats Kristus. Kaip Kristaus kūnas mes esame viena Jame. Tai reiškia, kad gyvename pagal Jo nurodymus ir esame vieningi kaip krikščionys. Eucharistijos sakramente yra pats Kristaus, mūsų Viešpaties, Kūnas, per kurį Bažnyčia nuolat gyvena ir auga.
Per transsubstanciaciją, t. y. duonos ir vyno pavertimą Jo Kūnu ir Krauju, Kristus šiame sakramente tampa esantis. Tai eucharistinė auka, Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas, kuriame per amžius įamžinama kryžiaus auka, yra krikščioniškojo gyvenimo centras.
Eucharistija įprasmina Dievo tautą ir mes esame Dievo tauta bei užbaigiame Kristaus Kūno ir Bažnyčios statydinimą. Paprastos duonos ir vyno aukos, įdėtos į Viešpaties rankas, tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Kunigas kreipiasi į Šventoji Dvasia kad jis nužengtų ant šių dovanų ir taip pat padarytų Kristų esantį tarp mūsų. Per kiekvienas Mišias kartu su šia duona ir vynu mes taip pat simboliškai dovanojame Dievui kažką iš savęs.
Būti Bažnyčios dalimi "reiškia būti suvienytam su Kristumi ir iš Jo priimti dieviškąjį gyvenimą, kuris leidžia mums gyventi kaip krikščionims, reiškia būti suvienytam su popiežiumi ir vyskupais, kurie yra vienybės ir bendrystės įrankiai, taip pat reiškia mokytis įveikti asmeniškumus ir susiskaldymus, geriau suprasti vienas kitą, suderinti kiekvieno iš mūsų įvairovę ir turtingumą; žodžiu, labiau mylėti Dievą ir mums artimus žmones". Bendroji audiencija Popiežius Pranciškus.
"Šis kūnas turi galvą - Jėzų, kuris jam vadovauja, jį maitina ir palaiko. Noriu pabrėžti, kad jei galva atskiriama nuo likusio kūno, žmogus negali išgyventi. Taip yra ir Bažnyčioje: turime likti vis labiau susivieniję su Jėzumi. Bet ne tik tai: kaip kūne svarbu, kad tekėtų gyvybinės sultys, kad jis gyvuotų, taip ir mes turime leisti Jėzui veikti mumyse, Jo žodžiui mus vesti, Jo buvimui Eucharistijoje mus maitinti, padrąsinti, Jo meilei suteikti jėgų mūsų meilei artimui.
Čia aš ateinu į antrasis Bažnyčios kaip Kristaus Kūno aspektas. Šventasis Paulius sako, kad kaip žmogaus kūno nariai, nors ir skirtingi bei gausūs, sudaro vieną kūną, taip ir Bažnyčia yra Kristaus Kūnas.Taigi mes visi buvome pakrikštyti viena Dvasia į vieną kūną.
Konfliktai, jei su jais nesusitvarkoma, mus atskiria, atskiria nuo Dievo. Konfliktai gali padėti mums augti, bet taip pat gali mus suskaldyti. Mes neiname susiskaldymų, tarpusavio kovų keliu, ne! Visi susivieniję, visi susivieniję su savo skirtumais, bet vieningi, visada vieningi, nes toks yra Jėzaus kelias!
Vienybė pranašesnė už konfliktą, vienybė yra malonė, kurios turime prašyti Viešpaties, kad išgelbėtų mus nuo pagundų."Esame ne tik susiskaldymo, bet ir nesantaikos, savanaudiškumo, apkalbų žmonės". Popiežiaus katechezė 2013 m. birželio 19 d.
Padėk mums, Viešpatie, būti Bažnyčios Kūno nariais, visada giliai susivienijusiais su Kristumi; padėk mums, kad Bažnyčios Kūnas nekentėtų dėl mūsų konfliktų, susiskaldymų, savanaudiškumo; padėk mums būti gyvais nariais, kuriuos jungia viena galia, meilės galia, kurią Šventoji Dvasia įlieja į mūsų širdis.
Popiežius Pranciškus.
"Kristaus kūno nariai seka Kristumi, kuris yra visų galva". (Efeziečiams 1:22-23)).
Kiekvieną kartą, kai kunigas Šventojoje Masė taria konsekracijos žodžius, įvyksta Eucharistijos stebuklas; tai, kas anksčiau buvo duona ir vynas, dabar tokiu pavidalu yra Kristaus Kūnas ir Kraujas.
Tabernakulis yra vieta, kurioje saugoma Švenčiausioji Eucharistija, konsekruotas Kristaus Kūnas.. Paprastai kiekvienoje bažnyčioje ar oratorijoje jų būna tik po vieną. Ji statoma šalia altoriaus, matomoje, apsaugotoje ir maldai tinkamoje vietoje. Kampas, kurį lengvai atpažįsta bet kuris į bažnyčią įžengęs krikščionis.
Prieš tabernakulis, kuriame saugomas Kristaus Kūnas.Viešpaties buvimą reikia nurodyti ir pagerbti specialiu žibintu, kurį reikia nuolat nešioti.
Šventąjį Kristaus kūną Bažnyčioje laikome nejudamoje vietoje, pagamintoje iš tvirtos, nepermatomos medžiagos ir užrakintoje, kad kiek įmanoma išvengtume išniekinimo pavojaus.
Bibliografija
Popiežiaus katechezė 2013 m. birželio 19 d..
OpusDei.org.
Katalikų Bažnyčios katekizmas.
