Recordaremos siempre al papa Benediktas XVI, fallecido el sábado 31 de diciembre de 2022, por estimular a todos los fieles católicos a buscar, conocer y amar a Jesucristo; por enseñarnos a comportarnos y a vivir cristianamente en una sociedad pagana, con el optimismo y con el vigor que da la esperanza de difundir el Evangelio, motivándonos a transformarla desde dentro.
Benedikto XVI pontifikatas truko neilgai. aštuoneri metai, sin embargo ha sido trascendental en la Historia de la Iglesia por sus reflexiones sobre la fe y la doctrina. Fiel a su lema, “colaborador de la verdad”, el impulso intelectual al diálogo entre fe y la razón, y a la lucha contra los abusos y la división en la Iglesia fueron los estandartes de su pontificado.
Siempre tuvo una postura clara y fraterna con todas las personas y posiciones teológicas que se apartaban de las verdades de fe de la Iglesia.
Kita vertus, Benediktas XVI manė, kad būtina veikti teisingos visuomenės tvarkos labui ir kad bendrasis gėris turėtų būti skatinamas ekonominiais, socialiniais, teisėkūros, administraciniais ir kultūriniais veiksmais. Trys jo enciklikos - tai didžiojo teologinio darbo, kuriuo jis reagavo į šiuolaikinio pasaulio problemas, kulminacija.
"Para mí no faltan los momentos de encuentro personal, fraterno y afectuoso con el Papa emérito. Pero esta ocasión es importante para reafirmar que la contribución de su obra teológica y, en general, de su pensamiento sigue siendo fecunda y activa, no dirigida al pasado, sino fecunda para el futuro, para la aplicación del Concilio y para el diálogo entre la Iglesia y el mundo de hoy.
Estas aportaciones nos ofrecen una sólida base teológica para el camino de la Iglesia: una Iglesia ‘viva’, que él nos enseñó a ver y vivir como comunión, y que está en movimiento –en ‘synodos’–, guiada por el Espíritu del Señor, siempre abierta a la misión de anunciar el Evangelio y de servir al mundo en el que vive".
Popiežius Pranciškus per Ratzingerio premijos įteikimo ceremoniją 2022 m.
Benedikto XVI darbų ir teologinės minties indėlis į krikščionybę ir žmoniją jau šiandien yra vaisingas ir veiksmingas. Vienas iš jo rūpesčių buvo reaguoti į dabartines problemas apmąstant ir aiškinant Šventąjį Raštą.
Joseph Ratzinger trabajó muchos años estrechamente con san Juan Pablo II, quien lo nombró Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas 1981 m. lapkritį, kur jis išgarsėjo kaip teologas, 31 metus įkvėpęs Bažnyčią.
Jis buvo tiesioginis posusirinkiminės krizės, esminių tikėjimo tiesų kvestionavimo ir eksperimentavimo liturgijos srityje liudytojas. Jau 1966 m., praėjus metams po Vatikano II Susirinkimas, teigė, kad jis įžvelgė "pigios krikščionybės" įsigalėjimą.
Así, el papa teólogo, logró expresar con gran fuerza argumentativa y, al mismo tiempo, con gran unción espiritual lo que constituye el corazón de la fe cristiana y de la misión de la Iglesia. Frente a los escándalos eclesiásticos, Benedicto XVI hacia llamamientos a la conversión, a la penitencia y a la humildad.
En septiembre de 2011 invitaba a la Iglesia a ser menos mundana: «los ejemplos históricos muestran que el testimonio misionero de la Iglesia desprendida del mundo resulta más claro. Liberada de fardos y privilegios materiales y políticos, la Iglesia puede dedicarse mejor y de manera verdaderamente cristiana al mundo entero; puede verdaderamente estar abierta al mundo…».
Jo, kaip teologo ir pastoriaus, palikimas, kurio pagrindinius elementus šiuo metu pravartu prisiminti ir kuriame susilieja viso gyvenimo darbas, dėmesys sutelkiamas į Kristaus figūrą.
Jėzus Kristus Šventajame Rašte ir liturgijoje, jo santykis su Bažnyčia ir su Maria, es el núcleo central de su teología. En Jesucristo, Dios mismo se ha hecho visible y ha mostrado a los hombres su Amor salvador.
Puntualizando que esa revelación de Dios no es un simple hecho del pasado, sino una fuerza divina de hoy y para el futuro, accesible en la Iglesia de los santos, habilitados como testigos de la resurrección por medio del Espíritu Santo.
Tarp teologinių ir ontologinių jos minties ramsčių taip pat yra asmuo ir meilės, tiesos, grožio bei vilties reikšmė - temos, kurios atsispindi jos enciklikose.
Krikščioniškos žinios skelbimui, Benediktas XVI primygtinai reikalavo ir tikėjimo, ir proto; ir iš jų tarpusavio santykio galime suprasti jo teologijos, katechezės ir pamokslavimo sampratą. Galiausiai, kalbant apie misiją, įdomūs jo teiginiai apie tarnystę ir pamokslavimą. Eucharistija (su svarbiomis pasekmėmis ekumeninei teologijai), kūrinija, religijos ir Bažnyčios santykiai.
Benediktas XVI buvo vienas didžiųjų XX ir XXI a. teologų; intelektualas, visą gyvenimą teologijos studijomis, moksliniais tyrimais ir mokymu ieškojęs Dievo veido. Tuo pat metu jis buvo paprastas žmogus, labai nuoširdus ir švelnus, net drovus, savo gyvenimą atidavęs Bažnyčiai ir jai tarnavęs.
Kai 2005 m. buvo išrinktas popiežiumi Benediktu XVI, viename interviu jis sakė, kad per konklavą meldė Viešpatį "išrinkti ką nors stipresnį už mane, bet toje maldoje Jis manęs, matyt, neišklausė". Pavadinimą jis pasirinko neatsitiktinai, o Benedikto XV ir Benedikto Nursiečio, atitinkamai Taikos popiežiaus ir vienuolinio gyvenimo Vakaruose pradininko, garbei.
Vienas labiausiai stebinančių ir nuolankiausių Benedikto XVI poelgių bei jo drąsos įrodymas buvo jo atsistatydinimas iš popiežiaus pareigų. Tai buvo istorinis įvykis Bažnyčios gyvenime. Tik 1294 m., prieš septynis šimtus metų, Celestinas V atsisakė popiežystės. Tiesa ta, kad iki tol niekas nemanė, jog Romos vyskupo amžius yra ribotas. Popiežius Benediktas XVI sulaužė seną tradiciją ir tai padarė apgalvotai ir argumentuotai.
Būtent dėl visų šių priežasčių Benedikto XVI, kaip popiežiaus, teologo, buvusio Tikėjimo mokslo kongregacijos prefekto, figūra yra ir bus ypač svarbi Bažnyčios istorijai. Jis padarė didelę įtaką Pranciškui I, taip pat darys įtaką ir vėlesniems popiežiams. Jo aiškinamasis indėlis į Vatikano II Susirinkimą apibrėžė kai kurias Katalikų Bažnyčios gaires, kaip ir dešimtys nepaprastos teologinės ir metafizinės vertės veikalų, kuriuos jis parašė. Jo palikimas išliks toliau ir pasieks aukštumas, kurias dabar sunku visapusiškai įvertinti.
Bibliografija:
- Josephas Ratzingeris - Benediktas XVI. Gyvenimas minties ir tikėjimo tęstinume, Hansjürgen Verweyen.
- Popiežius teologas Jeanas-Heineris Tückas.
- Josepho Ratzingerio teologija, White P.
