Padre Pio, italų kapucinas, (1887-1968), kanonizuotas 2002 m. per didžiulę ceremoniją šv. Šventasis Pijus iš PietrelčinosŠis šventas kunigas gavo nepaprastą dvasinę dovaną tarnauti visiems to meto vyrams ir moterims. Ši dovana paženklino jo gyvenimą, pripildydama jį kančios - ne tik fizinio skausmo, kurį sukėlė stigmos, bet ir moralinės bei dvasinės kančios, kurią sukėlė tie, kurie jį laikė bepročiu ar sukčiumi.
Iš tikrųjų šis šventasis padėjo tūkstančiams žmonių sugrįžti į tikėjimą, atsiversti ir priartėti prie Dievo. Padre Pio atliko nuostabių išgydymų. Ir sunkiai patikrinamų pranašysčių, tokių kaip ta, kurią jis išpranašavo pačiam Karoliui Wojtylai, numatydamas jo būsimą popiežystę. Prancūzas Emanuelis Brunatto (Emanuele Brunatto) priskyrė tą pačią pranašystės dovaną, kuri jam leido kartkartėmis sužinoti, kas įvyks. Tai Jėzus, - aiškino Padre Pio- kuris kartais leidžia man paskaityti savo asmeninę užrašų knygelę...".
Per kanonizacijos Mišias 2002 m. birželio 16 d. Šventojo Petro aikštėje Vatikane Jonas Paulius II patvirtino, kad "...kanonizacija šv.Tėvas Pijus buvo dosnus dieviškojo gailestingumo dalintojasJis tapo prieinamas kiekvienam žmogui, priimdamas jį, dvasiškai vadovaudamas ir ypač teikdamas atgailos sakramentą. Jaunystėje ir aš turėjau privilegiją naudotis jo prieinamumu atgailautojams. Išpažinties tarnystė, kuri yra vienas iš išskirtinių jo apaštalavimo bruožų, į San Giovanni Rotondo vienuolyną pritraukdavo nesuskaičiuojamas minias tikinčiųjų".
Padre Pio ir šventojo Jono Pauliaus II ryšys susijęs ne tik su tuo, kad kapucinų vienuolio beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmės vyko lenkų popiežiaus pontifikato metu, bet ir su tuo, kad 1948 m. Karolis Wojtyla susitiko su Padre Pio San Giovanni Rotondo bažnyčioje.
1948 m. balandį Karolis Wojtyla, ką tik įšventintas į kunigus, nusprendė susitikti su tėvu Pijumi. "Nuvykau į San Giovanni Rotondo, kad susitikčiau su Padre Pio, dalyvaučiau jo Mišiose ir, jei įmanoma, eičiau su juo išpažinties.
Šis pirmasis susitikimas buvo labai svarbus būsimam popiežiui. Po daugelio metų jis tai atspindėjo laiške, kurį savo ranka lenkų kalba nusiuntė San Giovanni Rotondo vienuolyno tėvui gvardijonui: "Aš asmeniškai su juo kalbėjausi ir apsikeičiau keliais žodžiais, tai buvo mano pirmasis susitikimas su juo ir laikau jį svarbiausiu".
Tėvui Pijui švenčiant Eucharistiją, jaunasis Wojtyla atkreipė ypatingą dėmesį į vienuolio rankas, ant kurių stigmas dengė juodas šašas. "Ant San Giovanni Rotondo altoriaus pildėsi paties Kristaus auka, ir išpažinties metu Padre Pio pasiūlė aiškią išpažintį ir paprastas, su didele meile kreipiasi į atgailautoją".
Jaunasis kunigas taip pat domėjosi Padre Pio žaizdomis: "Vienintelis klausimas, kurį jam uždaviau, buvo, kuri žaizda jam kelia didžiausią skausmą. Buvau įsitikinęs, kad tai ta ant širdies, bet Padre Pio mane nustebino atsakydamas: 'Ne, labiausiai man skauda tą, kuri yra ant nugaros, ant dešiniojo šono.
Šis šeštoji peties traumakaip tai, ką Jėzus patyrė nešdamas kryžių ar patibulum kelyje į Kalvariją. Labiausiai skaudėjo, nes ji buvo supūliavusi ir "gydytojai jos niekada negydė".
1962 m. lapkričio 17 d. laiške rašoma: "Garbingasis Tėve, prašau jūsų melstis už keturiasdešimtmetę keturių dukterų motiną, gyvenančią Krokuvoje, Lenkijoje. Per paskutinį karą ji penkerius metus buvo koncentracijos stovyklose Vokietijoje, o dabar dėl vėžio jai gresia rimtas pavojus sveikatai ir net gyvybei.
Melskitės, kad Dievas, įsikišus Švenčiausiajai Mergelei, parodytų gailestingumą jai ir jos šeimai. In Christo obligatissimus, Carolus Wojtyla".
Tuo metu Romoje buvęs monsinjoras Wojtyla gavo žinią apie sunkią monsinjoro ligą. Wanda Poltawska. Įsitikinęs, kad tėvo Pijaus malda turi ypatingą galią Dievui, jis nusprendė parašyti jam ir paprašyti pagalbos bei maldų už moterį, keturių dukterų motiną.
Šis laiškas tėvą Pijų pasiekė per Angelo BattistiAngelo, Vatikano valstybės sekretoriato pareigūnas ir "Casa Alivio del Suffering" administratorius. Jis pats pasakoja, kad perskaitęs jam laiško turinį, tėvas Pijus ištarė garsiąją frazę: "Negaliu atsisakyti!" ir pridūrė: "Angelo, saugok šį laišką, nes vieną dieną jis bus svarbus".
Po kelių dienų moteriai buvo atliktas naujas diagnostinis tyrimas, kuris parodė, kad vėžinis auglys visiškai išnyko. Po vienuolikos dienų Jonas Paulius II vėl parašė jai laišką, šį kartą padėkos.
Laiške buvo rašoma: "Garbingasis Tėve, Krokuvoje, Lenkijoje, gyvenanti moteris, 4 mergaičių motina, staiga pasveiko lapkričio 21 d. prieš operaciją. Dėkojame Dievui, taip pat Jums, Garbingasis Tėve.
Nuoširdžiai dėkoju ponios, jos vyro ir visos šeimos vardu. Kristuje, Karolis Wojtyla, Krokuvos kapitulinis vyskupas". Ta proga vienuolis pasakė: "Šlovinkime Viešpatį!
"Pažvelkite, kokią šlovę pelnė tėvas Pijus, kiek pasekėjų iš viso pasaulio jis subūrė aplink save. Bet kodėl, nes jis buvo filosofas, išminčius, turėjo priemonių?
Nieko panašaus, nes jis nuolankiai kalbėjo Mišias, nuo ryto iki vakaro ėjo išpažinties ir, sunku pasakyti, buvo mūsų Viešpaties žaizdomis užantspauduotas atstovas. Maldos ir kančios žmogus. Popiežius Paulius VI, 1971 m. vasario mėn..
Wojtyla dar du kartus grįžo į San Giovanni Rotondo. Pirmą kartą - 1974 m. kaip Krokuvos kardinolas, o antrą kartą - 1987 m., kai tapo popiežiumi. Šių dviejų kelionių metu jis aplankė Padre Pio palaikus ir meldėsi atsiklaupęs prie kapucinų vienuolio kapo.
1974 m. rudenį tuometinis kardinolas Karolis Wojtyla, grįžęs į Romą, "artėjant jo įšventinimo į kunigus metinėms (1946 m. lapkričio 1 d.), nusprendė paminėti šią sukaktį San Giovanni Rotondo mieste ir švęsti Masė prie Padre Pio kapo. Dėl įvairių nesklandumų (lapkričio 1 d. buvo ypač lietinga) grupė, kurią sudarė Wojtyla, Deskuras ir dar šeši lenkų kunigai, kurį laiką vėlavo ir atvyko vakare, apie 21 val.
Deja, Karolis Wojtyla negalėjo įgyvendinti savo noro švęsti Mišių prie Padre Pio kapo savo įšventinimo į kunigus dieną. Todėl jis tai padarė kitą dieną. Stefano Campanella, Padre Pio TV direktorius.
Tėvas Pijus "turėjo paprastą ir aiškų įžvalgumą ir su didele meile elgėsi su penitentu", - tą dieną Jonas Paulius II rašė San Giovanni Rotondo vienuolyno lankytojų knygoje.
1987 m. gegužę šventasis Jonas Paulius II, dabartinis popiežius, aplankė tėvo Pijaus kapą pirmojo jo gimimo šimtmečio proga.
Daugiau nei 50 000 žmonių akivaizdoje Jo Šventenybė paskelbė: "Mano džiaugsmas dėl šio susitikimo yra didelis, ir dėl kelių priežasčių. Kaip žinote, šios vietos susijusios su asmeniniais prisiminimais, t. y. su mano apsilankymais pas tėvą Pijų jo žemiškojo gyvenimo metu arba dvasiškai po jo mirties, prie jo kapo".
1999 m. gegužės 2 d. Jonas Paulius II paskelbė stigmatizuotą vienuolį palaimintuoju, o 2002 m. birželio 16 d. - šventuoju. Tą dieną Jonas Paulius II jį kanonizavo kaip šventąjį Pijų iš Pietrelčinos. Sakydamas homiliją per jo šventinimą, Jonas Paulius perskaitė maldą, kurią buvo sukūręs už tėvą Pijų:
"Nuolankusis ir mylimasis tėve Pio: prašome, išmokyk ir mus širdies nuolankumo, kad būtume laikomi Evangelijos mažutėliais, kuriems Tėvas pažadėjo atskleisti savo Karalystės slėpinius.
Padėkite mums melstis nepavargstant, nes esame tikri, kad Dievas žino, ko mums reikia, dar prieš mums to prašant. Atkreipk į mus tikėjimo žvilgsnį, gebantį vargšuose ir kenčiančiuose lengvai atpažinti patį Jėzaus veidą.
Palaikyk mus kovų ir išbandymų valandą, o jei krisime, suteik, kad patirtume atleidimo sakramento džiaugsmą. Perduok mums savo švelnų pamaldumą Marijai, Jėzaus Motinai ir mūsų Motinai.
Palydėkite mus mūsų žemiškoje piligrimystėje į laimingąją tėvynę, į kurią ir mes tikimės atvykti amžinai kontempliuoti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios šlovę. Amen.
Bibliografija
- "La Brújula Cotidiana" kalbasi su "Padre Pio TV" direktoriumi Stefano Campanella.
- Interviu su Lenkijos arkivyskupu Andresu Maria Deskuru, 2004 m.
- Jono Pauliaus II homilija. Pašventinimo mišios, 2002 m.
