Prieš sutikdamas Viešpatį ir atrasdamas kunigiškąjį pašaukimą, jis manė, kad laimę suteikia kamuolys prie kojų, kaip ir daugelis kitų šalies jaunuolių. Jo tėvas Vincentas nebuvo labai religingas. Motina buvo labiau tokia ir nuo mažens mokė jį tikėjimo pagrindų, nors Bažnyčia jo visai netraukė. Tačiau tos Mišios viską pakeitė. Jis girdėjo, kaip Dievas jam kalba.
Tada jis pradėjo rimtai žiūrėti į krikščioniškąjį gyvenimą. Jis pradėjo dažniau lankytis Mišiose. Įstojo į Krizmos kursus, priėmė Sutvirtinimo sakramentą ir pradėjo padėti parapijoje kaip katechetas ir maldos grupės pamokslininkas.
Pamažu jis atrado, kad Jėzus Kristus suteikė jo gyvenimui pilnatvę ir padarė jį tikrai laimingą. Iki tol jis niekada negalvojo apie kunigiškąjį pašaukimą, tačiau pastoracinis darbas parapijoje padėjo jam suprasti, kad žmonėms reikia ganytojų.
"Giliai pasikalbėjau su savo parapijos kunigu ir pradėjau savo pašaukimo kelionę. Po dvejų metų dalyvavimo pašaukimų susitikimuose atpažinau savo kunigiškąjį pašaukimą ir savo kelią į laimę. Padaryti Jėzų Kristų žinomą ir padaryti žmones Dievo draugais - tai misija, kurią tikiuosi vykdyti visą gyvenimą.
Po filosofijos studijų Popiežiškajame Rio de Žaneiro universitete vyskupas išsiuntė jį baigti studijų į Bidasoa tarptautinę seminariją ir į Navaros universiteto Bažnyčios studijų fakultetai. Ten jis turėjo galimybę susipažinti su Visuotinės Bažnyčios turtingumu, gyvendamas kartu su klierikais iš įvairių šalių. "Tai tarsi naujos Sekminės.
Franklynui Bidasoa yra palaiminimas jo kunigų ugdymas. Jis gavo labai gerą formaciją, kuri leido jam augti draugystėje su Kristumi ir brandinti kunigiškąjį pašaukimą.
Kaip sako popiežius Pranciškus, išgyvename "epochų kaitą". Daugelis jaunų žmonių yra nutolę nuo Dievo ir Bažnyčios. "Jei norime skatinti kunigiškuosius pašaukimus, - sako Franklinas, - būtina, kad žmonės melstųsi, jog pjūties Viešpats atsiųstų darbininkų". Kunigai turi liudyti kunigiškojo pašaukimo grožį. XXI a. kunigas pirmiausia turi būti Kristaus draugas, savo gyvenimu liudijantis meilę Bažnyčiai ir sieloms".
Brazilijoje sekuliarizacija ir protestantizmo įsigalėjimas kelia grėsmę Katalikų Bažnyčios gyvenimui. "Šiandien Bažnyčia labiau nei bet kada anksčiau privalo skelbti Jėzaus Kristaus Gerąją Naujieną, skatinti jaunimo susitikimą su Jėzaus Asmeniu, kad Jame jie atrastų patikimą kelią į laimę". Sekuliarizacijos akivaizdoje Franklynas siūlo gyventi tikėjimu kaip Prisikėlusiojo liudytojams ir protestantizmo akivaizdoje pristatyti tikėjimo tiesą.
"Svarbiausi Rio de Žaneiro apaštališkieji poreikiai yra šie: asmeninis kiekvieno krikščionio atsivertimas, o iš čia - evangelizacija, pristatanti visą Jėzaus Kristaus Katalikų Bažnyčiai patikėtą turtingumą ir tiesą".
