Šventieji Petras ir Paulius patyrė Kristaus meilę, "kuris juos išgydė ir išlaisvino, todėl jie tapo apaštalais ir išlaisvinimo tarnais kitiems". Popiežius Pranciškus, 2021 m..
Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmė skirta Simono Petro ir Pauliaus iš Tarso - dviejų apaštalų, lydėjusių Jėzų Kristų jo evangelizacinėje misijoje - kankinystei paminėti.
Pedro, elegido por Cristo para ser la roca de la Iglesia: «Tú eres Pedro y sobre esta piedra edificaré mi Iglesia» (Mt 16,16). Jis nuolankiai priėmė savo misiją iki pat kankinio mirties. Jo kapas Šventojo Petro bazilikoje Vatikane yra tikslas piligriminė kelionė tūkstančiams krikščionių, atvykstančių iš viso pasaulio.
Paulius, krikščionių persekiotojas, tapęs apaštalu, yra uolaus evangelizuotojo pavyzdys visiems katalikams. Sutikęs Jėzų, jis be išlygų atsidavė Evangelijos labui.
En la homilía del 2012, por la Solemnidad de san Pedro y san Pablo, Benedicto XVI llamó a estos dos apóstoles “patronos principales de la Iglesia de Roma”. «La tradición cristiana siempre ha considerado inseparables a san Pedro y a san Pablo: juntos, en efecto, representan todo el Evangelio de Cristo», precisó.
Po Kristaus prisikėlimo ir žengimo į dangų Petras nuolankiai ėmėsi vadovauti Bažnyčiai, vadovavo apaštalams ir ėmėsi rūpintis, kad tikrasis tikėjimas išliktų gyvas.
Po susitikimo su Kristumi Paulius nuvyko į Damaską, kur buvo pakrikštytas ir atgavo regėjimą. Jis pripažintas pagonių apaštalu ir visą likusį gyvenimą nenuilstamai skelbė Evangeliją Viduržemio jūros tautoms.
Šventasis Petras buvo vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų. Jis buvo žvejys ir Jėzus jį pašaukė būti žmonių žveju, skelbti Dievo meilę ir Jo išganymo žinią. Petras sutiko ir sekė paskui Jėzų.
Jo vardas buvo Simonas; Jėzus pavadino jį Kefu, "akmeniu", ir pasakė jam, kad jis bus akmuo, ant kurio Jis statys savo Bažnyčią. Todėl mes jį vadiname Petru.
Apaštalas Petras su Jėzumi išgyveno labai svarbių akimirkų:
Después de recibir los dones del Espíritu Santo, se trasladó de Jerusalén a Antioquía y fundó su comunidad cristiana. Más adelante, viajo a Roma donde continuo su labor. Aceptó con humildad su misión hasta su muerte como mártir. Pedro pidió ser crucificado de cabeza, porque no se sentía digno de morir como Jesús. Fue sepultado en la Colina Vaticana, cerca del lugar de su martirio. Ahí se construyó la Basílica de San Pedro, centro de la cristiandad. En los Hechos de los Apóstoles, se narran varias hazañas y milagros públicos de san Pedro como primer jefe de la Iglesia.
Pedro fue el primer Papa de la Iglesia Católica. Jesús le entregó las llaves del Reino y le encargó cuidar de su Iglesia, cuidar de su rebaño. La misión del Papa es, ante todo, el trabajo de un padre que vela por sus hijos. El Papa es el representante de Cristo en el mundo y es la cabeza visible de la Iglesia. Es el pastor de la Iglesia, la dirige y la mantiene unida.
Jam padeda Šventoji Dvasia, kuri tiesiogiai veikia jį, pašventina ir padeda jam savo dovanomis vadovauti Bažnyčiai bei ją stiprinti savo pavyzdžiu ir žodžiu. Popiežius turi misiją mokyti, šventinti ir valdyti Bažnyčią, o mes, krikščionys, turime jį mylėti už tai, kas jis yra ir kam atstovauja.
Šventasis Petras moko mus atiduoti silpnumą Dievui. Nes, a pesar de la debilidad humana, Dievas mus myli ir kviečia į šventumą. Kiekvienas krikščionis turi stengtis ir prašyti Dievo, kad jis padėtų jam siekti šventumo.
Kad būtume geri krikščionys, turime kasdien stengtis būti šventi. Šventasis Petras mums sako: "Būkite šventi savo elgesiu, kaip yra šventas tas, kuris jus pašaukė". (I Petro 1,15). Ji taip pat moko mus, kad Šventoji Dvasia gali padaryti stebuklus paprastam žmogui. Dėl to jis gali įveikti didžiausias kliūtis.
Judío de raza, griego de educación y ciudadano romano. Nació en la ciudad de Tarso. Y estudió en las mejores escuelas de Jerusalén. Su nombre hebreo era Saulo y era enemigo de la religión cristiana. Estaba comprometido con su fe judía. Es por ello que se dedicó a perseguir a los cristianos de Damasco.
Pakeliui į Damaską jam pasirodė Jėzus, Didžiulės šviesos apsuptyje jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: "Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji? Šia fraze Paulius suprato, kad persekiodamas krikščionis jis persekioja patį Kristų.
Después, Saulo se levantó del suelo y no veía nada. Lo llevaron a Damasco y ahí Ananías, obedeciendo a Jesús, hizo que Saulo recobrara la vista, se levantara y fuera bautizado. Fue entonces cuando Saulo se cambió el nombre por Pablo y comenzó a predicar la palabra de Jesús. Viajó a Jerusalén para ponerse bajo las ordenes de san Pedro.
Llevo el Evangelio por todo el mundo mediterráneo. Su labor no fue fácil. Realizó cuatro grandes viajes apostólicos para llevar a todos los hombres el mensaje de salvación, creando nuevas comunidades cristianas en los lugares por los que pasaba y enseñando y apoyando las comunidades ya existentes.
Pauliaus atsivertimas buvo visiškas. Jis puikiai suprato, ką reiškia būti apaštalu ir apaštalauti krikščioniškąją žinią. Jis buvo ištikimas Jėzaus kvietimui, kurį Jėzus jam davė kelyje į Damaską.
Vėliau jis buvo nukankintas Roma. Jo galva buvo nukirsta kalaviju, nes jis buvo Romos pilietis ir negalėjo būti pasmerktas mirti ant kryžiaus, nes tokia mirtis buvo skirta vergams. Šventajam Pauliui buvo nukirsta galva 67 m. Jis palaidotas Romoje, Šventojo Pauliaus už sienų bazilikoje.
Šventasis Paulius moko mus turėti širdį be kliūčių. Jo gyvenimas mus moko, koks svarbus yra krikščionių apaštalavimas. Visi krikščionys turi skelbti Kristų, perduodami jo žinią žodžiu ir pavyzdžiu.Kiekvienas toje vietoje, kurioje gyvena, ir skirtingais būdais atiduoti silpnumą Dievui.
nusigręžti nuo nuodėmės ir gyventi gyvenimą, skirtą šventumui ir apaštalavimui, Šventasis Paulius taip pat moko mus atsivertimo ir paklusnumo vertės. Jis priima Kristaus jam siūlomas dovanas ir gyvena savo meile skleisdamas ir perduodamas savo tikėjimą žodžiu ir pavyzdžiu. Jis atsideda tam, kad gautą didžiąją dovaną perduotų kitiems.
