Verbų sekmadienis yra paskutinis sekmadienis prieš Velykų tridienį. Mes jį taip pat vadiname Pasijos sekmadieniu.
Tai krikščioniška taikos šventė. Šakos, turinčios senovinę simboliką, dabar mums primena sandorą tarp Dievo ir jo tautos. Patvirtinti ir įtvirtinti Kristuje, nes Jis yra mūsų ramybė.
Šiandien mūsų Šventosios Katalikų Bažnyčios liturgijoje skaitome šiuos gilaus džiaugsmo žodžius: hebrajų sūnūs, nešini alyvmedžių šakelėmis, išėjo pasitikti Viešpaties, šaukdami ir sakydami: "Šlovė aukštybėse!
Nors Jėzus Jam einant pro šalį, pasakoja Lukas, žmonės išskleidė savo drabužius ant kelio. Jiems priartėjus prie nusileidimo nuo Alyvų kalno, daugybė mokinių, apimti džiaugsmo, garsiu balsu ėmė šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos matė: "Palaimintas Karalius, kuris ateina Viešpaties vardu, ramybė danguje ir šlovė aukštybėse.
"Tarnavimo darbais galime paruošti Viešpačiui didesnį triumfą, nei buvo jo įžengimas į Jeruzalę". Šventasis Josemaría Escrivá
Šią dieną krikščionys mini Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kad užbaigtų savo Velykų slėpinį. Dėl šios priežasties nuo seno šią dieną per šventąsias Mišias skaitomos dvi Evangelijos.
Kaip aiškina popiežius Pranciškus, "ši šventė turi dvigubą skonį, saldų ir kartaus skonio, džiaugsmingą ir liūdną, nes joje švenčiame Viešpaties įžengimą į Jeruzalę, kurį mokiniai pripažino karaliumi, ir kartu iškilmingai skelbiamas Evangelijos pasakojimas apie jo kančią. Taigi mūsų širdis jaučia tą skausmingą kontrastą ir tam tikra prasme patiria tai, ką Jėzus jautė savo širdyje tą dieną, kai džiaugėsi su draugais ir verkė dėl Jeruzalės".
Verbų sekmadienį, kai mūsų Viešpats pradeda lemtingą mūsų išganymo savaitę, šventasis Josemaría rekomenduoja: "Palikime nuošalyje paviršutiniškus svarstymus, eikime prie to, kas svarbiausia, prie to, kas iš tiesų svarbu. Pažvelkite: mes turime siekti patekti į dangų.. Jei ne, nieko nėra verta. Norint patekti į dangų, būtina ištikimybė Kristaus mokymui. Kad būtume ištikimi, būtina atkakliai kovoti su kliūtimis, kurios priešinasi mūsų amžinajai laimei...".
Palmių lapai, rašo šventasis Augustinas, yra pagarbos simbolis, nes jie reiškia pergalę. Viešpats ruošėsi nugalėti, mirdamas ant kryžiaus. Kryžiaus ženklu Jis ketino nugalėti velnią, mirties kunigaikštį.
Jis ateina mūsų išgelbėti, o mes esame kviečiami rinktis Jo kelią: tarnavimo, savęs dovanojimo, savęs užmiršimo kelią. Šį kelią galime pradėti šiomis dienomis sustodami ir pažvelgdami į Nukryžiuotąjį, "Dievo buveinę".
Popiežius Pranciškus
Javieras Echevarría padeda mums suvokti krikščionišką šios šventės prasmę:
"Mes, kurie esame niekas, dažnai būname tuščiagarbiai ir arogantiški: stengiamės išsiskirti, atkreipti į save dėmesį, stengiamės, kad kiti mumis žavėtųsi ir girtų. Žmonių entuziazmas trunka neilgai. Po kelių dienų tie, kurie sveikino jį su džiaugsmu, šauksis jo mirties. Ar leisime sau pasiduoti praeinančiam entuziazmui? Jei šiomis dienomis pastebime dieviškąjį Dievo malonės virpėjimą, kuris praeina šalia, padarykime jam vietos savo sielose. Išskleiskime savo širdis ant žemės, o ne palmių ar alyvmedžių šakas. Būkime nuolankūs, nusižeminę ir užjaučiantys kitus. Tokios pagarbos Jėzus tikisi iš mūsų."
Kaip Viešpats į Šventąjį miestą įžengė ant asilo nugaros, - sako Benediktas XVI, - taip ir Bažnyčia visada matė Jį sugrįžtantį nuolankiai apsirengusį duona ir vynu.
La escena del domingo de Ramos se repite en cierto modo en nuestra propia vida. Jesús se acerca a la ciudad de nuestra alma a lomos de lo ordinario: en la sobriedad de los sacramentos; o en las suaves insinuaciones, como las que San Josemaría señalaba en su homilía sobre esta fiesta: “vive con puntualidad el cumplimiento del deber; sonríe a quien lo necesite, aunque tú tengas el alma dolorida; dedica, sin regateo, el tiempo necesario a la oración; acude en ayuda de quien te busca; practica la justicia, ampliándola con la gracia de la caridad”.
Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad niekas negali sustabdyti entuziazmo dėl Jėzaus atėjimo; tegul niekas nesutrukdo mums rasti Jame savo džiaugsmo šaltinį, autentiško džiaugsmo, kuris pasilieka ir suteikia ramybę, nes tik Jėzus mus išgelbsti iš nuodėmės, mirties, baimės ir liūdesio pančių.
Kas priima Jėzų nuolankiai ir paprastai, tas Jį visur nešiojasi.
Verbų sekmadienio liturgijoje ši giesmė dedama į krikščionių lūpas: Pakelkite, vartai, savo skliautus, pakelkite savo skliautus, senovinės durys, kad įeitų šlovės Karalius.
Tai pasakęs, jis ėjo pirma jų į Jeruzalę.
Priartėjęs prie Betfagės ir Betanijos, prie kalno, vadinamo Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius, sakydamas:
-Eikite į priešais esantį kaimą; įėję į jį rasite pririštą asilą, ant kurio dar niekas nevažiavo; atriškite jį ir atveskite. Jei kas nors tavęs paklaustų, kodėl ją atrišai, atsakyk: 'Nes jos reikia Viešpačiui'.
Pasiuntiniai nuvyko ir rado jį taip, kaip jis jiems buvo sakęs. Kai jie atrišo asilą, šeimininkai jiems pasakė:
-Kodėl atrišate asilą?
"Nes to reikia Viešpačiui", - atsakė jie.
Jie nuvedė jį pas Jėzų. Jie užmetė savo apsiaustus ant asilo ir liepė Jėzui ant jo joti. Jam einant toliau, jie išskleidė savo apsiaustus palei kelią. Jam artėjant, kai jis ėjo nuo Alyvų kalno, visa mokinių minia, kupina džiaugsmo, ėmė garsiu balsu šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos matė, sakydama: "Aš mačiau daugybę stebuklų!
Palaimintas Karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!
Ramybė danguje ir šlovė aukštybėse!
Kai kurie fariziejai iš minios jam tarė: "Mokytojau, sudrausk savo mokinius.
Jis jiems tarė: "Sakau jums: jei šie tylės, akmenys šauks.
Artėdamas prie Jeruzalės, prie Betfagės ir Betanijos, prie Alyvų kalno, jis pasiuntė du savo mokinius ir jiems tarė:
-Eikite į priešais esantį kaimą, ir vos į jį įžengę rasite pririštą asilą, ant kurio dar niekas nevažiavo; atriškite jį ir atveskite atgal. Jei kas nors jums sakys: "Kodėl taip darote?", atsakykite: "Jis reikalingas Viešpačiui, ir jis tuojau jį čia sugrąžins.
Nuėję jie rado asilą, pririštą prie vartų lauke, kryžkelėje, ir atrišo jį. Kai kurie iš ten buvusiųjų jiems pasakė:
-Kodėl atrišate asilą?
Jie atsakė jiems taip, kaip Jėzus jiems liepė, ir jie leido jiems tai daryti.
Tada jie atvedė asilą pas Jėzų, užmetė ant jo savo apsiaustus, ir jis ant jo užsėdo. Daugelis ant kelio išskleidė savo apsiaustus, kiti - laukuose nupjautas šakas. Tie, kurie ėjo priekyje, ir tie, kurie sekė iš paskos, šaukė:
-Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu, palaiminta ateinanti mūsų tėvo Dovydo karalystė, palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, palaiminta Hosana aukštybėse, palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu, palaiminta ateinanti mūsų tėvo Dovydo karalystė, palaiminta Hosana aukštybėse.
Jis nuėjo į Jeruzalę, į šventyklą, ir, viską atidžiai stebėdamas, su Dvylika išėjo į Betaniją, nes jau buvo vėlyvas metas.
"Yra šimtai gražesnių, sumanesnių ir žiauresnių gyvūnų. Tačiau Kristus žvelgė į jį, asilą, kad pristatytų save kaip karalių Jį pripažinusiems žmonėms. Nes Jėzus nežino, ką daryti su išskaičiavimo gudrumu, su šaltų širdžių žiaurumu, su efektingu, bet tuščiu grožiu. Mūsų Viešpats vertina švelnios širdies džiaugsmą, paprastą žingsnį, balsą be falceto, aiškias akis ir ausis, dėmesingas Jo meilės žodžiui. Taip jis viešpatauja sieloje".
Šventasis Chosemarija
Verbų sekmadienio šventimo tradicija skaičiuoja šimtus metų. Šimtmečius alyvmedžių palaiminimas, kaip ir procesijos, buvo šios šventės dalis, Šventosios Mišios ir Kristaus kančios per ją pasakojimas. Šiandien jos švenčiamos daugelyje šalių.
Tikintieji, dalyvaujantys procesijoje iš Jeruzalės, kuri buvo pradėta rengti IV amžiuje, Jie taip pat neša rankose palmių, alyvmedžių ar kitų medžių šakas ir gieda Verbų sekmadienio giesmes.. Kunigai neša puokštes ir veda tikinčiuosius.
Ispanijoje linksmas Verbų sekmadienio procesija, skirta Jėzaus įžengimui į Jeruzalę paminėti. Susirinkę kartu dainuojame hosanna ir mojavo delnais kaip pagyrimo ir pasveikinimo gestą.
Las ramas de olivo son un recordatorio de que la Cuaresma es un tiempo de esperanza y renovación de la fe en Dios. Jie laikomi Jėzaus Kristaus gyvenimo ir prisikėlimo simboliu.. Jie taip pat primena Bažnyčios tikėjimą Kristumi ir jo paskelbimą dangaus ir žemės Karaliumi.
Pasibaigus piligrimystei, įprasta palaimintas palmes padėti prie kryžių savo namuose, kad primintų Jėzaus Velykų pergalę.
Estos mismos olivos se prepararán para el siguiente Miércoles de Ceniza. Ya que para esta importante ceremonia se queman los restos de las palmas bendecidas el Domingo de Ramos del año anterior. Estas se rocían con agua bendita y luego son aromatizadas con incienso.
Trumpas rekomenduojamų giesmių Verbų sekmadienio šventei sąrašas
Bibliografija
Popiežius Pranciškus, homilija, Verbų sekmadienis, 2017 m.
Benediktas XVI, Jėzus iš Nazareto.
Šventasis Chosemarija, Kristus eina pro šalį
Šventasis Josemaría, Forza
