Verbų sekmadienis yra paskutinis sekmadienis prieš Velykų tridienį. Mes jį taip pat vadiname Pasijos sekmadieniu.
Tai krikščioniška taikos šventė. Šakos, turinčios senovinę simboliką, dabar mums primena sandorą tarp Dievo ir jo tautos. Patvirtinti ir įtvirtinti Kristuje, nes Jis yra mūsų ramybė.
Šiandien mūsų Šventosios Katalikų Bažnyčios liturgijoje skaitome šiuos gilaus džiaugsmo žodžius: hebrajų sūnūs, nešini alyvmedžių šakelėmis, išėjo pasitikti Viešpaties, šaukdami ir sakydami: "Šlovė aukštybėse!
Nors Jėzus Jam einant pro šalį, pasakoja Lukas, žmonės išskleidė savo drabužius ant kelio. Jiems priartėjus prie nusileidimo nuo Alyvų kalno, daugybė mokinių, apimti džiaugsmo, garsiu balsu ėmė šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos matė: "Palaimintas Karalius, kuris ateina Viešpaties vardu, ramybė danguje ir šlovė aukštybėse.
"Tarnavimo darbais galime paruošti Viešpačiui didesnį triumfą, nei buvo jo įžengimas į Jeruzalę". Šventasis Josemaría Escrivá.
Šią dieną krikščionys mini Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kad užbaigtų savo Velykų slėpinį. Dėl šios priežasties nuo seno šią dieną per šventąsias Mišias skaitomos dvi Evangelijos.
Como lo explica el Papa Francisco, “esta celebración tiene como un doble sabor, dulce y amargo, es alegre y dolorosa, porque en ella celebramos la entrada del Señor en Jerusalén, aclamado por sus discípulos como rey, al mismo tiempo que se proclama solemnemente el relato del evangelio sobre su pasión.
Por eso nuestro corazón siente ese doloroso contraste y experimenta en cierta medida lo que Jesús sintió en su corazón en ese día, el día en que se regocijó con sus amigos y lloró sobre Jerusalén”
Verbų sekmadienį, kai mūsų Viešpats pradeda lemtingą mūsų išganymo savaitę, šventasis Josemaría rekomenduoja: "Palikime nuošalyje paviršutiniškus svarstymus, eikime prie to, kas svarbiausia, prie to, kas iš tiesų svarbu. Pažvelkite:
Mirad: mes turime siekti patekti į dangų.. Jei ne, nieko nėra verta. Norint patekti į dangų, būtina ištikimybė Kristaus mokymui. Kad būtume ištikimi, būtina atkakliai kovoti su kliūtimis, kurios priešinasi mūsų amžinajai laimei...".
Palmių lapai, rašo šventasis Augustinas, yra pagarbos simbolis, nes jie reiškia pergalę. Viešpats ruošėsi nugalėti, mirdamas ant kryžiaus. Kryžiaus ženklu Jis ketino nugalėti velnią, mirties kunigaikštį.
Jis ateina mūsų išgelbėti, o mes esame kviečiami rinktis Jo kelią: tarnavimo, savęs dovanojimo, savęs užmiršimo kelią. Šį kelią galime pradėti šiomis dienomis sustodami ir pažvelgdami į Nukryžiuotąjį, "Dievo buveinę".
Mons. Javier Echevarría, nos hace ver el significado cristiano de esta fiesta: «Nosotros, que no somos nada, nos mostramos a menudo vanidosos y soberbios: buscamos sobresalir, llamar la atención; tratamos de que los demás nos admiren y alaben.
El entusiasmo de las gentes no suele ser duradero. Pocos días después, los que le habían acogido con vivas pedirán a gritos su muerte. Y nosotros ¿nos dejaremos llevar por un entusiasmo pasajero?
Jei šiomis dienomis pastebime dieviškąjį Dievo malonės virpėjimą, kuris praeina šalia, padarykime jam vietos savo sielose. Išskleiskime savo širdis ant žemės, o ne palmių ar alyvmedžių šakas. Būkime nuolankūs, nusižeminę ir užjaučiantys kitus. Tokios pagarbos Jėzus tikisi iš mūsų.
Kaip Viešpats į Šventąjį miestą įžengė ant asilo nugaros, - sako Benediktas XVI, - taip ir Bažnyčia visada matė Jį sugrįžtantį nuolankiai apsirengusį duona ir vynu.
La escena del domingo de Ramos se repite en cierto modo en nuestra propia vida. Jesús se acerca a la ciudad de nuestra alma a lomos de lo ordinario: en la sobriedad de los sacramentos; o en las suaves insinuaciones, como las que san Josemaría señalaba en su homilía sobre esta fiesta:
«vive con puntualidad el cumplimiento del deber; sonríe a quien lo necesite, aunque tú tengas el alma dolorida; dedica, sin regateo, el tiempo necesario a la oración; acude en ayuda de quien te busca; practica la justicia, ampliándola con la gracia de la caridad».
Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad niekas negali sustabdyti entuziazmo dėl Jėzaus atėjimo; tegul niekas nesutrukdo mums rasti Jame savo džiaugsmo šaltinį, autentiško džiaugsmo, kuris pasilieka ir suteikia ramybę, nes tik Jėzus mus išgelbsti iš nuodėmės, mirties, baimės ir liūdesio pančių.
Kas priima Jėzų nuolankiai ir paprastai, tas Jį visur nešiojasi.
Verbų sekmadienio liturgijoje ši giesmė dedama į krikščionių lūpas: Pakelkite, vartai, savo skliautus, pakelkite savo skliautus, senovinės durys, kad įeitų šlovės Karalius.
Tai pasakęs, jis ėjo pirma jų į Jeruzalę.
Priartėjęs prie Betfagės ir Betanijos, prie kalno, vadinamo Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius, sakydamas:
-Eikite į priešais esantį kaimą; įėję į jį rasite pririštą asilą, ant kurio dar niekas nevažiavo; atriškite jį ir atveskite. Jei kas nors tavęs paklaustų, kodėl ją atrišai, atsakyk: 'Nes jos reikia Viešpačiui'.
Pasiuntiniai nuvyko ir rado jį taip, kaip jis jiems buvo sakęs. Kai jie atrišo asilą, šeimininkai jiems pasakė:
— ¿Por qué desatáis el borrico?
"Nes to reikia Viešpačiui", - atsakė jie.
Jie nuvedė jį pas Jėzų. Jie užmetė savo apsiaustus ant asilo ir liepė Jėzui ant jo joti. Jam einant toliau, jie išskleidė savo apsiaustus palei kelią. Jam artėjant, kai jis ėjo nuo Alyvų kalno, visa mokinių minia, kupina džiaugsmo, ėmė garsiu balsu šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos matė, sakydama: "Aš mačiau daugybę stebuklų!
Palaimintas Karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!
Ramybė danguje ir šlovė aukštybėse!
Kai kurie fariziejai iš minios jam tarė: "Mokytojau, sudrausk savo mokinius.
Jis jiems tarė: "Sakau jums: jei šie tylės, akmenys šauks.
Artėdamas prie Jeruzalės, prie Betfagės ir Betanijos, prie Alyvų kalno, jis pasiuntė du savo mokinius ir jiems tarė:
-Eikite į priešais esantį kaimą, ir vos į jį įžengę rasite pririštą asilą, ant kurio dar niekas nevažiavo; atriškite jį ir atveskite atgal. Jei kas nors jums sakys: "Kodėl taip darote?", atsakykite: "Jis reikalingas Viešpačiui, ir jis tuojau jį čia sugrąžins.
Nuėję jie rado asilą, pririštą prie vartų lauke, kryžkelėje, ir atrišo jį. Kai kurie iš ten buvusiųjų jiems pasakė:
-Kodėl atrišate asilą?
Jie atsakė jiems taip, kaip Jėzus jiems liepė, ir jie leido jiems tai daryti.
Tada jie atvedė asilą pas Jėzų, užmetė ant jo savo apsiaustus, ir jis ant jo užsėdo. Daugelis ant kelio išskleidė savo apsiaustus, kiti - laukuose nupjautas šakas. Tie, kurie ėjo priekyje, ir tie, kurie sekė iš paskos, šaukė:
-Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu, palaiminta ateinanti mūsų tėvo Dovydo karalystė, palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, palaiminta Hosana aukštybėse, palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu, palaiminta ateinanti mūsų tėvo Dovydo karalystė, palaiminta Hosana aukštybėse.
Jis nuėjo į Jeruzalę, į šventyklą, ir, viską atidžiai stebėdamas, su Dvylika išėjo į Betaniją, nes jau buvo vėlyvas metas.
«Hay cientos de animales más hermosos, más hábiles y más crueles. Pero Cristo se fijó en él borrico para presentarse como rey ante el pueblo que lo aclamaba. Porque Jesús no sabe qué hacer con la astucia calculadora, con la crueldad de corazones fríos, con la hermosura vistosa pero hueca.
Nuestro Señor estima la alegría de un corazón mozo, el paso sencillo, la voz sin falsete, los ojos limpios, el oído atento a su palabra de cariño. Así reina en el alma». Šventasis Chosemarija
Verbų sekmadienio šventimo tradicija skaičiuoja šimtus metų. Šimtmečius alyvmedžių palaiminimas, kaip ir procesijos, buvo šios šventės dalis, Šventosios Mišios ir Kristaus kančios per ją pasakojimas. Šiandien jos švenčiamos daugelyje šalių.
Tikintieji, dalyvaujantys procesijoje iš Jeruzalės, kuri buvo pradėta rengti IV amžiuje, Jie taip pat neša rankose palmių, alyvmedžių ar kitų medžių šakas ir gieda Verbų sekmadienio giesmes.. Kunigai neša puokštes ir veda tikinčiuosius.
Ispanijoje linksmas Verbų sekmadienio procesija, skirta Jėzaus įžengimui į Jeruzalę paminėti. Susirinkę kartu dainuojame hosanna ir mojavo delnais kaip pagyrimo ir pasveikinimo gestą.
Las ramas de olivo son un recordatorio de que la Cuaresma es un tiempo de esperanza y renovación de la fe en Dios. Jie laikomi Jėzaus Kristaus gyvenimo ir prisikėlimo simboliu.. Jie taip pat primena Bažnyčios tikėjimą Kristumi ir jo paskelbimą dangaus ir žemės Karaliumi.
Pasibaigus piligrimystei, įprasta palaimintas palmes padėti prie kryžių savo namuose, kad primintų Jėzaus Velykų pergalę.
Estos mismos olivos se prepararán para el siguiente Miércoles de Ceniza. Ya que para esta importante ceremonia se queman los restos de las palmas bendecidas el Domingo de Ramos del año anterior. Estas se rocían con agua bendita y luego son aromatizadas con incienso.
Trumpas rekomenduojamų giesmių Verbų sekmadienio šventei sąrašas
Bibliografija:
Papa Francisco, Homilía de Domingo de Ramos 2017.
Benediktas XVI, Jėzus iš Nazareto.
San Josemaría, Es Cristo que pasa.
San Josemaría, Forja.
