Šviesiosios šventojo rožinio paslaptys

Šie Šviesos slėpiniai buvo įtraukti į Šventąjį rožinį popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva 2002 m. Ketvirtadieniais meldžiamasi Šviesos slėpiniais, kurie yra trečioji dalis iš keturių penkių slėpinių, sudarančių rožinį. Jie taip pat meldžiasi Džiaugsmingos paslaptys kuriose kalbama apie Jėzaus įsikūnijimą ir kūdikystę, liūdnuosius Viešpaties kančios slėpinius ir šlovinguosius slėpinius apie įvykius po Prisikėlimo.

Šventasis Jonas Paulius II meditavo apie Šviesiąsias paslaptis ir paaiškino, kad "tegul spindi Dievo prigimties spindesys Jėzuje Kristuje", "laikas, kai Jėzus žodžių ir darbų galia visiškai atskleis dangiškojo Tėvo veidą, pradėdamas savo meilės, teisingumo ir taikos karalystę".

2003 m. popiežius taip pat aiškina Marijos buvimą šiuose slėpiniuose, kuris šiuo atveju paprastai būna antrame plane, išskyrus vestuves Kanoje

Pirmojoje Šviesos paslaptyje apmąstome Viešpaties krikštą Jordane.

• Jėzus pakrikštytas (Mt 3, 13-17) Tuo metu Jėzus nuėjo iš Galilėjos prie Jordano upės, kur buvo Jonas, kad Jonas jį pakrikštytų. Iš pradžių Jonas pasipriešino, sakydamas jam:
  -Turėčiau būti jūsų pakrikštytas, o jūs ateinate pas mane?
  Jėzus jam atsakė:
  -Tegul taip būna ir dabar, nes yra tikslinga, kad darytume viską, kas teisinga Dievo akyse.-
  Tada Jonas sutiko. Pakrikštytas Jėzus išlipo iš vandens. Tuomet atsivėrė dangus, ir Jėzus pamatė Dievo Dvasią, nusileidusią ant jo kaip balandis. Iš dangaus pasigirdo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kurį išsirinkau".

Krikštas ir Šventosios Dvasios buvimas

Šioje Evangelijoje mokome, kad vienydamiesi su Jėzumi per Šventąją Dvasią vienijamės su Tėvu - tai nepaaiškinamas tikėjimo slėpinys. Jonas Krikštytojas mums palieka liudijimą, kad matė ant Jėzaus nusileidžiančią Dievo Dvasią balandžio pavidalu ir girdėjo patenkinto Tėvo balsą.

"Krikšto sakramentu mūsų Tėvas Dievas užvaldė mūsų gyvenimą, Jis uždėjo neišdildomą antspaudą ant jūsų sielos. Per Krikštą jis įjungė mus į Kristų ir atsiuntė mums Šventąją Dvasią. Dievo jėga ir galia apšviečia žemės veidą. Argi jūs nedegate troškimu priversti visus jį mylėti?" Josemaría Escrivá de Balaguer

Jėzus parodo mums savo nuolankumą, nes, nors ir būdamas Dievo Sūnus, Jis krikštijasi daugelio žmonių akivaizdoje. Tai leidžia mums beveik suprasti Krikšto sakramento svarbą. Krikštas mūsų gyvenime.

"Jei norite, kad jūsų vaikai taptų tikrais krikščionimis, padėkite jiems augti "panardintiems" į Šventąją Dvasią, t. y. į Dievo meilės šilumą ir jo Žodžio šviesą. Štai kodėl, nepamirškite dažnai, kasdien šauktis Šventosios Dvasios."

"Labai svarbu melstis Šventajai Dvasiai, nes ji mus moko, kaip vesti šeimą, vaikus į priekį, kad šie vaikai augtų Švenčiausiosios Trejybės atmosferoje.. Būtent Dvasia juos veda pirmyn. Todėl nepamirškite dažnai ir kasdien šauktis Šventosios Dvasios..

"Kai kalbate šią maldą, jaučiate motinišką Mergelės Marijos buvimą. Ji moko mus šauktis Šventosios Dvasiosir gyventi pagal Dvasią, kaip Jėzus". Popiežius Pranciškus: Meditacijos apie šventojo rožinio slėpinius.

Antrajame Šviesos slėpinyje apmąstome pirmąjį Jėzaus stebuklą Kanos vestuvių šventėje.

• Vestuvės Galilėjos Kanoje (Jn 2,1-12) Trečiąją dieną Galilėjos kaime Kanoje įvyko vestuvės. Jėzaus motina Jėzus ir jo mokiniai taip pat buvo pakviesti į vestuves. 3 Kai baigėsi vynas, Jėzaus motina jam tarė: "Jie nebeturi vyno.
  Jėzus jai atsakė: "Moterie, kodėl man taip sakai? Mano valanda dar neatėjo.
  Ji tarnavo tiems, kurie tarnavo: "Darykite viską, ką jis jums lieps.
  Ten buvo šeši akmeniniai indai vandeniui, kurį žydai naudojo apsivalymo apeigoms. Kiekviename stiklainyje buvo nuo penkiasdešimties iki septyniasdešimties litrų.
  Tada Jėzus tarė tarnams: Pripildykite šiuos stiklainius vandens.
  Jie pripildė jas iki kraštų, o jis jiems tarė: "Dabar paimkite šiek tiek ir nuneškite partijos vadovui. Jie taip ir padarė, ir puotos prižiūrėtojas paragavo vandens, virtusio vynu, nežinodamas, iš kur jis atsirado. Tai žinojo tik tarnai, kurie semdavo vandenį. Taigi ūkvedys pasišaukė jaunikį ir tarė jam: "Pirmiausia visi patiekia geriausio vyno, o kai svečiai pakankamai išgeria, patiekia paprasto vyno. Tačiau iki šiol saugojote geriausius.
  Tai buvo pirmasis stebuklingas ženklas, kurį Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Juo jis parodė savo šlovę, ir mokiniai juo įtikėjo. 

Marija yra Motina, ji yra detalėse ir mus užtaria.

Luko evangelijoje rašoma, kad Marija buvo šalia Jėzaus. Ji rūpinasi kitų žmonių poreikiais ir rūpinasi visų savo vaikų gerove. Švenčiausioji Mergelė Marija yra su Juo, kad pasakytų Jam, jog jie neturi vyno, sveikatos, darbo, gyvenimo, vilties, tikėjimo..., yra mūsų Motina, kuri stengiasi bendradarbiauti Jėzaus reikaluose, ir savo nuolankiais žodžiais ji paprasčiausiai prašo mūsų "Darykite viską, ką Jis jums lieps"., Jis liepia mums pasitikėti, neprarasti vilties, atsiduoti Jam ir klausytis Jo!

"Moteriai ir atidžiai namų šeimininkei dera pastebėti neapsižiūrėjimą, būti dėmesingai toms smulkmenoms, kurios daro žmogaus gyvenimą malonų, - taip elgėsi Marija. Jei mūsų tikėjimas silpnas, kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Mūsų Motina visuomet užtaria savo Sūnų, kad Jis ateitų pas mus ir mums pasirodytų, kad galėtume išpažinti: Tu esi Dievo Sūnus.." Josemaría Escrivá de Balaguer

"Marija yra tik motina, ji jau paliko problemą Dievo rankose! Jos rūpinimasis kitų žmonių poreikiais pagreitina Jėzaus "valandą". Ir Marija yra tos valandos dalis - nuo ėdžių iki kryžiaus. (...) Geriausias vynas dar laukia ateityje. Ir pašnibždėkite tai beviltiškiems ar nemylimiems žmonėms. Turėkite kantrybės, turėkite vilties, Darykite kaip Marija, melskitės, veikite, atverkite savo širdį, nes geriausias vynas ateis.  Popiežius Pranciškus: Meditacijos apie šventojo rožinio slėpinius.

Trečiajame Šviesos slėpinyje apmąstome Dievo karalystės skelbimą.

• Jėzus atskleidžia, kas jis yra, ir pasikviečia keturis žvejus (Mk 1, 14-18). Po to, kai Jonas buvo uždarytas į kalėjimą, Jėzus išvyko į Galilėją skelbti gerosios naujienos iš Dievo. Jis sakė: "Atėjo laikas, ir Dievo karalystė prisiartino. Atsigręžkite į Dievą ir su tikėjimu priimkite Jo gerąją naujieną."
  Jėzus vaikščiojo Galilėjos ežero pakrante, kai pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų. Jie buvo žvejai, metantys tinklus į vandenį. Jėzus jiems tarė: "Sekite paskui mane, ir aš padarysiu jus žmonių žvejais.
  Tuoj pat jie paliko tinklus ir nuėjo su juo.

Jėzus kviečia mus atsiversti ir prisijungti prie Dievo misijos.

Šioje Evangelijoje Jėzus kviečia mus į konversija. Atsiversti - tai pastatyti Dievą į savo gyvenimo centrą ir nuoširdžiai Jį mylėti. Norint atsiversti, reikia visą savo esybę, kūną ir sielą, palikti Dievo rankose. Atiduoti save ir tarnauti kitiems, būti Viešpaties misionieriumi.

"Kaip natūraliai Jėzus įlipa į kiekvieno iš mūsų valtį! Kai artėjate prie Viešpaties, galvokite, kad Jis visada yra labai arti jūsų, jumyse, jūsų širdyje.: "regnum meum intra vos est" (Lk 17, 21). Jį rasite savo širdyje. Kristus pirmiausia turi viešpatauti mūsų sieloje. Kad Jis viešpatautų manyje, man reikia Jo gausios malonės (...)". Josemaría Escrivá de Balaguer

"Jėzus nėra izoliuotas misionierius, jis nenori vykdyti savo misijos vienas, bet įtraukia savo mokinius.(...) Tai labai gražu! Jėzus nenori dirbti vienas, jis atėjo nešti Dievo meilės į pasaulį ir nori ją skleisti bendrystės stiliumi, broliškumo stiliumi (...) Tikslas - skelbti Dievo Karalystę, ir tai yra neatidėliotina! Tai aktualu ir šiandien. Negalima švaistyti laiko tuščiažodžiavimui (...) Kiek daug misionierių tai daro! Jie sėja gyvybę, sveikatą, paguodą pasaulio pakraščiuose. Kaip tai gražu! Gyventi ne dėl savęs, ne dėl savęs, bet gyventi, kad eitum ir darytum gera. Šiandien aikštėje yra tiek daug jaunų žmonių: pagalvokite apie tai, paklauskite savęs: (...)  Ar esate drąsūs, ar turite drąsos klausytis Jėzaus balso? Gražu būti misionieriais! Ak, jums puikiai sekasi! Man čia patinka! (...) Kiekvienas turėtų būti misionierius, kiekvienas gali išgirsti Jėzaus kvietimą ir eiti skelbti Karalystę."  Popiežius Pranciškus: Meditacijos apie šventojo rožinio slėpinius.

Ketvirtojoje Šviesos slėpinio dalyje kontempliuojame Viešpaties perkeitimą.

• Jėzus atskleidžia savo veidą (Mt 17, 1-9)  Po šešių dienų Jėzus paėmė Petrą bei brolius Jokūbą ir Joną ir nusivedė juos į aukštą kalną. Jų akivaizdoje Jėzaus išvaizda pasikeitė. Jo veidas spindėjo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Tuomet jie pamatė Mozę ir Eliją, kurie kalbėjosi su juo.
  Petras tarė Jėzui: Viešpatie, gerai, kad esame čia! Jei nori, padarysiu tris namelius: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.
  Kol Petras kalbėjo, juos apgaubė šviesus debesis. Iš debesies pasigirdo balsas: "Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kurį išsirinkau. Klausykitės jo."
  Tai išgirdę, mokiniai iš baimės nusilenkė iki žemės.
  Jėzus priėjo prie jų, palietė juos ir tarė: Atsistokite, nebijokite.
  Tada jie pakėlė akis ir pamatė ne ką kitą, o Jėzų.
  Nusileidęs nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: Niekam nepasakokite šio regėjimo, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.

Jėzus kviečia mus melstis ir mylėti vieni kitus

Šioje Evangelijoje Jėzus mus moko, kad yra daug geresnė vieta nei ši, kurioje gyvename.kur kančia dažnai mus supainioja. Sunkumai ir žmogiškas triukšmas atitraukia mus nuo tikrosios krikščioniškosios misijos. Materialiniai poreikiai ištuština mūsų dvasią ir užkietina širdį.

"Vultum tuum, Domine, requiram" (Ps 26, 8)., Ieškosiu tavo veido, Viešpatie. Laukiu, kada galėsiu užmerkti akis ir galvoti, kad ateis laikas, kai Dievas panorės, ir galėsiu tave pamatyti.ne kaip veidrodyje ir po tamsiais atvaizdais, bet akis į akį... (I Kor 13, 12). Taip, mano širdis trokšta Dievo, gyvojo Dievo: Kada ateisiu ir pamatysiu Dievo veidą? (Ps 41,3) Josemaría Escrivá de Balaguer

"Iš šio norėčiau atkreipti dėmesį į du svarbius elementus, kuriuos apibendrinu dviem žodžiais: pakilimas ir nusileidimas.. Turime pasitraukti į tylos erdvę (eiti į kalną), kad vėl atrastume save ir geriau suvoktume Viešpaties balsą. Tačiau negalime ten pasilikti! Susitikimas su Dievu malda Jis mus vėl ragina nusileisti nuo kalno ir grįžti į lygumą, kur sutinkame daugybę brolių ir seserų, prislėgtų sunkumų, neteisybės, materialinio ir dvasinio skurdo. Šiems sunkumų kamuojamiems broliams ir seserims esame kviečiami siūlyti savo patirties su Dievu vaisius ir dalytis su jais gautos malonės lobiais.."

"Ši misija susijusi su visa Bažnyčia ir tai pirmiausia yra ganytojų (vyskupų ir kunigų), kurie yra pašaukti pasinerti į Dievo tautos poreikius, su meile ir švelnumu artintis prie silpniausiųjų, mažiausiųjų ir paskutiniųjų, atsakomybė. Tačiau, kad šią pastoracinę veiklą galėtų atlikti su džiaugsmu ir pasirengimu, vyskupams ir kunigams reikia visos krikščionių bendruomenės maldų".  Popiežius Pranciškus: Meditacijos apie šventojo rožinio slėpinius.

Penktojoje šviesiųjų paslapčių dalyje apmąstome Eucharistijos įsteigimą.

• Viešpaties vakarienė (Lk 22, 14-20) Atėjus valandai, Jėzus ir apaštalai susėdo prie stalo.
  Jis jiems tarė: "Kaip aš troškau švęsti su jumis šį Paschos valgį prieš mirtį! Nes sakau jums: aš daugiau jo nešvęsiu, kol jis neišsipildys Dievo karalystėje.
  Tada jis paėmė į rankas taurę ir, padėkojęs Dievui, tarė: "Imkite ir pasidalykite, nes, sakau jums, daugiau negeriu vynmedžio vaisių, kol ateis Dievo karalystė.
  Tada jis paėmė į rankas duoną, padėkojęs Dievui, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: "Tai yra mano kūnas, atiduotas mirčiai už jus. Tai darykite mano atminimui.
  Tą patį Jis padarė ir su taure po vakarienės, sakydamas: "Ši taurė yra naujoji sandora, patvirtinta mano krauju, kuris išliejamas už jus.

Jėzus lieka su mumis

Galime įsivaizduoti aplink Jėzų esančius mokinius, kurie klausosi jo žodžių. Jie gavo malonę, kuri ateina tik iš Dievo ir kurią gauna tik nuolankios širdies žmonės. "kurie tiki nematę". 

"Naktis krito ant pasaulio, nes senosios apeigos, senieji begalinio Dievo gailestingumo žmonijai ženklai turėjo būti visiškai įgyvendinti, atverdami kelią tikrajai aušrai - naujosioms Velykoms. Naktį buvo įsteigta Eucharistija, iš anksto rengianti Prisikėlimo rytą.

Jėzus pasiliko Eucharistijoje dėl meilės..., dėl tavęs. Jis pasiliko, žinodamas, kaip žmonės jį priims... ir kaip jūs jį priimsite". Josemaría Escrivá de Balaguer

"Kristus praliejo savo kraują kaip kainą ir kaip šventą vonią, kuri mus nuplauna, kad būtume apvalyti nuo visų nuodėmių: kad žvelgdami į jį neištirptume, kad būtume sotūs iš jo šaltinio, kad būtume apsaugoti nuo sugedimo pavojaus. Ir tada patirsime perkeitimo malonę: Mes visada liksime vargšai nusidėjėliai, bet Kristaus Kraujas išlaisvins mus iš nuodėmių ir sugrąžins mums orumą. Ji išlaisvins mus nuo korupcijos. Be savo nuopelnų, nuoširdžiai nuolankiai, galėsime nešti mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo meilę savo broliams ir seserims. Mes būsime jo akys, ieškančios Zachiejaus ir Magdalietės; mes būsime jo ranka, padedanti vargstantiems; mes būsime jo akys, ieškančios Zachiejaus ir Magdalietės; mes būsime jo ranka, padedanti vargstantiems. pacientai kūno ir dvasios; mes būsime jo širdis, mylinti tuos, kuriems reikia susitaikymo, gailestingumo ir supratimo.

Taip Eucharistija aktualizuoja Sandorą, kuri mus pašventina, apvalo ir suvienija nuostabioje bendrystėje su Dievu. Taip sužinome, kad Eucharistija nėra atlygis geriems, bet stiprybė silpniems, nusidėjėliams, tai atleidimas, viatikas, kuris padeda mums eiti, keliauti."  Popiežius Pranciškus: Meditacijos apie šventojo rožinio slėpinius.

Šviesiosios Rožinio paslaptys

Jie nušviečia kelią, kuris prasideda nuo mūsų krikšto akimirkos ir veda mus suprasti Jėzaus silpnumą prieš Jo Motinos meilę; parodo mums Marijos, kaip mūsų užtarėjos, užtarimo galią.

Toliau jis kviečia mus nuoširdžiai atsiversti ir tikėti Evangelija, kad ji būtų atnešta būtent ten, kur kunigai negali pasiekti. Tačiau Jėzus prašo, kad turėtume nuolankią širdį, dvasią, perkeistą Jo dvasia, ir ragina mus mėgdžioti Jį maldoje.

Tuomet apaštalai mums parodo Jėzų jo dieviškoje šlovėje, aprašo vietą, kuri yra gražesnė už šį pasaulį, ir skatina suprasti, kad kančia yra mūsų išganymo viltis. Ir šiame paskutiniame slėpinyje Jėzus mums apreiškia, kad jis lieka su mumis eucharistinėje duonoje, ir prašo mūsų "valgyti ir gerti iš jos, nes tai yra mano Kūnas". Jėzus mums aiškiai sako: "Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną".

Šioje Evangelijoje Jėzus taip pat įsteigia kunigiškąją tvarką, nes prašo apaštalų: "Tai darykite mano atminimui", pakartoti tai, ką Jis padarė per Paskutinę vakarienę. Jėzaus apaštalai šio įsakymo netruko įvykdyti, nes jų įpėdiniai viską paliko, kad sektų paskui Jį, ir tai yra mūsų šventieji kunigai.