Bažnyčia su džiaugsmu švenčia šventojo Tomo, vieno iš dvylikos Jėzaus pasirinktų apaštalų, šventę. Jo kankinystė švenčiama liepos 3 d. Jo figūra, dažnai siejama su abejonėmis, pasižymi nuostabia dvasine gelme ir drąsiu tikėjimo liudijimu, nuvedusiu jį iki žinomo pasaulio pakraščių. Jo gyvenimas mums primena, kad nuoširdi abejonė, kai ieškoma tiesos, gali būti kelias į stipriausią tikėjimą.
Šventasis Tomas, dar vadinamas Didimu (graikiškai tai reiškia dvynį), buvo žydas ir tikriausiai kilęs iš Galilėjos, kaip ir dauguma apaštalų. Nors Evangelijos nepateikia daug informacijos apie jo gyvenimą iki susitikimo su Jėzumi, jo vardas minimas visuose dvylikos apaštalų sąrašuose.
Jėzus jį pasirinko į glaudžią mokinių grupę, kuri lydės Jėzų per jo viešąjį gyvenimą. Jis minimas svarbiausiais Evangelijos momentais, ypač Jono evangelijoje, kur atsiskleidžia jo aistringa, sąžininga ir giliai žmogiška asmenybė.
Šventasis Tomas visų pirma prisimenamas dėl savo reakcijos į pranešimą apie Kristaus prisikėlimą. Kai kiti apaštalai jam pasakė, kad matė prisikėlusį Viešpatį, jis atsakė garsiąja fraze: "Jei nepamatysiu Jo rankose vinių žymės ir neįdėsiu piršto į vinių skylutes bei rankos į Jo šoną, netikėsiu" (Jn 20, 25).
Tačiau ši abejonė kyla ne iš priešiško maišto ar nepasitikėjimo, bet iš nuoširdaus troškimo suprasti ir patvirtinti tiesą. Po aštuonių dienų, kai Jėzus vėl pasirodo, šį kartą dalyvaujant Tomui, Jis pakviečia jį paliesti savo žaizdas. Apaštalo reakcija yra vienas gražiausių tikėjimo išpažinimų Evangelijoje: "Mano Viešpats ir mano Dievas!" (Jn 20, 28).
Šiuo šūksniu šventasis Tomas ne tik pripažįsta Kristaus prisikėlimą, bet ir jo dieviškumą. Tai esminis momentas, nes Jėzus atsako fraze, skirta visiems, kurie ateis po jo: "Kadangi mane matėte, jūs įtikėjote; palaiminti, kurie nematę tiki" (Jn 20, 29).
Po Sekminės ir Šventosios Dvasios išsiliejimo, Tomas, kaip ir kiti apaštalai, išėjo skelbti Evangelijos. Remiantis stipriausia krikščioniškąja tradicija - tiek patristiniuose šaltiniuose, tiek gyvojoje Rytų Bažnyčios tradicijoje - šventasis Tomas nešė tikėjimą iki pat Indijos.
Įvairūs senoviniai liudijimai, pavyzdžiui, šventojo Efremo, šventojo Jeronimo ir istoriko Euzebijaus iš Cezarėjos, teigia, kad Tomas pamokslavo Partijos regione (dabartiniame Irane), o paskui keliavo į pietvakarinę Indijos subkontinento pakrantę, į Keralos regioną. Ten jis įkūrė krikščionių bendruomenes, kurios išliko iki šių dienų ir vadinamos šventojo Tomo krikščionimis.
Per savo misiją jis drąsiai evangelizavo, darė stebuklus ir pakrikštijo daugybę atsivertėlių. Sakoma, kad jis pasiekė net karaliaus dvarą. Gondofares ir atsivertė į krikščionybę daugelyje dabartinio Pakistano ir Indijos regionų. Jo pamokslavimas buvo vaisingas, bet taip pat sukėlė krikščionybei priešiškai nusiteikusių žmonių nepritarimą.
Šventasis Tomas mirė kankinio mirtimi, tikriausiai apie 72 m., Mylapore, netoli Čenajaus (buvusio Madraso), Indijoje. Pasak tradicijos, melsdamasis oloje jis buvo perdurtas ietimi, simbolizuojančia tą patį įrankį, kuriuo kareivis perdūrė Kristaus šoną.
Pirmaisiais amžiais jo kapas Indijoje tapo piligrimystės vieta. Šiandien Mylapore stovi Šventojo Tomo bazilika - viena iš nedaugelio katalikų bažnyčių, pastatytų ant apaštalo kapo (kitos yra Romoje ir Santjago de Komposteloje).
Jo figūra ypač gerbiama Rytų Bažnyčiose ir Pietų Azijos katalikų bendruomenėse, kurios su pasididžiavimu puoselėja gyvą tikėjimą, kurio šaknys glūdi šio apaštalo liudijime.
Daugelį amžių Lotynų Bažnyčia gruodžio 21 d. šventė šventojo Tomo šventę. Tačiau po 1969 m. liturginio kalendoriaus reformos jo minėjimas buvo perkeltas į liepos 3 d. Ši data sutampa su jo relikvijų perkėlimu į Edesą (dabartinė Urfa, Turkija) IV a. - svarbiu įvykiu sirų Bažnyčiai ir Rytų krikščionybės plitimui.
Liepos 3 d. švęsdami šventojo Tomo šventę galime iš naujo atrasti jo, kaip prisikėlimo liudytojo, apaštalo misionieriaus ir tikėjimo, kuris stiprėja nuolankiai ieškant tiesos, pavyzdį.
Šventojo Tomo figūra ypač artima tiems, kurie išgyvena netikrumo, klausimų ar abejonių dėl savo tikėjimo akimirkas. Jo istorija mums rodo, kad abejonė nėra nuodėmė, bet etapas, kurį gerai išgyvenus galima pasiekti brandesnį tikėjimą.
Jėzus neatmeta šventojo Tomo dėl jo netikėjimo, bet susitinka su juo. Ir Tomas, atpažinęs Kristų, išpažįsta tikėjimą taip aiškiai, kaip joks kitas apaštalas.
Mes taip pat, kaip ir Tomas, esame kviečiami pereiti nuo įrodymų troškimo prie tikėjimo džiaugsmo. Krikščioniškame gyvenime ne visada matome, kad tikėtume, bet tikime, kad matytume širdies ir sielos akimis.
CARF fonde Skatiname visapusišką seminaristų ir vyskupijos kunigų, kurie, kaip ir šventasis Tomas, nori nešti tikėjimą iki pat žemės pakraščių, ugdymą. Daugelis jų, kaip ir jis, atvyksta iš tolimų šalių ir grįžta evangelizuoti, stiprinti krikščionių bendruomenių ir būti gyvais Kristaus meilės liudytojais. Šventojo Tomo minėjimas taip pat yra proga padvigubinti savo maldą už pašaukimus ir dosniai paremti šią misiją.
Tomo, vieno iš Dvylikos, vadinamo Didimu, nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo. Kiti mokiniai jam tarė:
-Mes matėme Viešpatį!
Bet jis jiems atsakė:
-Jei nematysiu vinių žymės Jo rankose ir neįdėsiu piršto į vinių žymę bei neįdėsiu rankos į Jo šoną, nepatikėsiu.
Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo viduje, o su jais buvo ir Tomas. Nors durys buvo užrakintos, Jėzus atėjo, atsistojo viduryje ir tarė:
-Ramybė jums.
Tada jis tarė Tomasui:
-Atvesk čia savo pirštą ir pažvelk į mano rankas, atvesk savo ranką ir įkišk ją į mano šoną, ir nebūk netikintis, bet tikintis.
Tomas jam atsakė:
-Mano Viešpats ir mano Dievas!
Jėzus atsakė:
-Kadangi mane matėte, įtikėjote; palaiminti, kurie nematė, bet įtikėjo.
Evangelija pagal Joną: Jn 11,16; Jn 14,5; Jn 20,24-29.
Sinoptinės evangelijos (dvylikos apaštalų sąrašai): Mt 10,2-4; Mk 3,16-19; Lk 6,14-16.
Katalikų Bažnyčios katekizmasKBK 642-644: Apaštalų liudijimai apie prisikėlimą.
Euzebijus iš Cezarėjos, Bažnyčios istorijaIII ir IV knyga (IV a.): nuorodos į šventojo Tomo misiją Partijoje ir Indijoje.
Šventasis Jeronimas, De viris illustribus3 skyrius: informacija apie Tomo evangelizaciją.
San Gregorio de Nazianzo, Orationes33, 18: minimas Tomo siuntimas į Indiją.
Šventasis Efremas iš Sirijos, Giesmės apie apaštalus42 giesmė: Išaukština Tomo pamokslavimą Rytų kraštuose.
Romos liturginis kalendorius (atnaujintas po Vatikano II Susirinkimo)Šv. apaštalo Tomo šventės nustatymas liepos 3 d.
Romos martirologija (tipinis leidimas 2001), p. 336: Memoria litúrgica y breve nota hagiográfica sobre el apóstol.
Šventojo Tomo bazilika (Santhome), Mylapore, IndijaJo kankinystės ir palaidojimo vietos tradicija ir pagarba.
Katalikų enciklopedija (sud. 1912), straipsnis "Šventasis Tomas": apaštalo gyvenimo ir misijos istorinė ir patristinė sintezė.
