Emmanuelis Envenvenenas gimė katalikų šeimoje Nigerijoje. Būdamas 12 metų įstojo į mažąją kunigų seminariją, o po metų, "vedamas karšto uolumo tarnauti Dievui ir žmonijai", įstojo į Didžiąją kunigų seminariją. Po dešimtmetį trukusios formacijos 2018 m. liepos 7 d. jis buvo įšventintas į kunigus.
-Augdamas katalikų šeimoje ir katalikiškoje bendruomenėje padariau daug teigiamos įtakos savo tikėjimui. Užaugau matydamas katalikų kunigus kaip vilties nešėjus, nes jie atliko svarbų vaidmenį mūsų bendruomenėje.
Šių kunigų, paskyrusių savo gyvenimą tarnystei vargšams ir ligoniams, nesavanaudiškumas man buvo didelis įkvėpimo šaltinis. Troškimas nešti vilties žinią žmonėms jų sunkiu metu tapo deginančiu uolumu, kuris mane vedė prie altorių.
-Jų reakcija buvo teigiama. Jie patikino mane remiantys ir pažadėjo niekada netrukdyti mano pažangai ir misijai. Tokia parama džiaugiuosi iki šiol. Esu jiems amžinai dėkingas ir kasdien už juos meldžiuosi.
-Katalikų Bažnyčia Nigerijoje išliko motina, siekianti visų savo vaikų išganymo. Tai davė daug teigiamų rezultatų, kaip matyti iš pagalbos Masė.
Šį tikėjimo įsipareigojimą rodo ir pašaukimų į kunigystę bei religinį gyvenimą skaičius. Prieš kelerius metus sulaukėme misionierių, atvykusių mūsų evangelizuoti. Šiandien daug nigeriečių tapo misionieriais įvairiuose pasaulio kraštuose.
-Katalikų Bažnyčia Nigerijoje susiduria su daugybe iššūkių, nes stengiasi vykdyti savo dvasinę ir socialinę misiją. Viena iš pagrindinių problemų yra nesaugumas. Sukilėlių grupuotės, banditai ir pagrobėjai smurtauja prieš dvasininkus, pasauliečius ir net maldos vietas, trikdydami pastoracinę veiklą ir skleisdami baimę. Iš tiesų kai kuriose šalies dalyse Bažnyčia tapo lengvu keliu į kankinystę.
-Katalikų Bažnyčios Nigerijoje ateitis yra labai svarbi ne tik tikintiesiems, bet ir pačios tautos sielai. Bažnyčia, turėdama jaunų ir energingų gyventojų, yra pajėgi pertvarkyti tautos moralinį kraštovaizdį. Be to, seminarijose ir vienuolynuose mokosi daug jaunų žmonių, todėl yra didelė viltis dėl tęstinumo ateityje.
-Studijos Romoje - geriausias dalykas, kuris gali nutikti bet kuriam katalikų kunigui. Be turtingų akademinių galimybių, čia Roma istorija ir tikėjimas susilieja. Labai vertinu Popiežiškojo Šventojo Kryžiaus universiteto daugiakultūriškumą, kuris leido man susipažinti su įvairiomis pasaulio kultūromis. Man tai ilgas mokymosi, nesimokymo ir mokymosi iš naujo laikotarpis.
-Knygystės dovana man yra viena didžiausių palaiminimų, kuriuos esu gavęs iš Dievo. Laikau save nevertu tarnu, kuriam patikėta didžiausia privilegija tarnauti Dievo tautai.
Jaučiuosi privilegijuotas kasdien švęsti Šventąją Eucharistiją ir būti Kristaus Gerosios Naujienos, kuri yra vilties žinia, nešėjas. Esu ne tik laimingas, kad esu kunigas, bet ir išsipildęs bei dėkingas už privilegiją būti kunigu.
-Esu institucinės socialinės komunikacijos studentas. Būdamas komunikacijos srities profesionalas turiu daugybę priemonių, reikalingų mano pastoraciniam darbui šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje. Gera komunikacija labai prisideda prie misionieriško darbo sėkmės.
Mano išsilavinimas leidžia man kritiškai vertinti mane supančią tikrovę ir perteikti žinią, kuri suteikia vilties mano globai patikėtiems žmonėms. Čia įgytos žinios bus perduotos kitiems jaunuoliams, besirengiantiems kunigystei Nigerijoje.
Originalus interviu paskelbtas Omnes
