El 1 de noviembre los cristianos celebramos el Día de Todos los Santos. En este día la Iglesia recuerda a todos aquellos difuntos que, habiendo superado el purgatorio, se han santificado totalmente y gozan de la vida eterna en la presencia de Dios.
Todėl Visų šventųjų diena švenčiama ne tik palaimintųjų ar kanonizuotų šventųjų, kuriuos Bažnyčia švenčia ypatingą metų dieną, garbei; ji taip pat švenčiama šiomis metų dienomis pagerbti visus tuos, kurie dar nėra kanonizuoti, bet jau gyvena Dievo akivaizdoje.. Šios sielos jau laikomos šventomis, nes yra Dievo akivaizdoje.
Ši šventė atsirado IV amžiuje dėl didelio bažnyčios kankinių skaičiaus. Vėliau, 610 m. gegužės 13 d., popiežius Bonifacas IV Romos Panteoną paskyrė krikščionių garbinimui. Taip jie buvo pradėti švęsti šią dieną.
Vėliau, VII a., popiežius Grigalius IV šventę perkėlė į lapkričio 1 d.
Los santos canonizados oficialmente por la Iglesia Católica son varios millares. Pero yra daugybė nekanonizuotų šventųjų, kurie jau džiaugiasi Dievu danguje.. Būtent šiems, nekanonizuotiems šventiesiems, ši šventė ypač skirta. Bažnyčia siekia pripažinti "nežinomų šventųjų", kurie anonimiškai rizikavo savo gyvybe už teisingumą ir laisvę, darbą.
Visi šventieji, nutapyti Fra Angelico. Italų tapytojas, sugebėjęs suderinti dominikonų vienuolio ir tapytojo gyvenimą. 1982 m. Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju.
Svetainė Popiežius Pranciškus labai aiškiai paaiškino, kuo skiriasi Visų šventųjų ir Visų sielų diena:
"Lapkričio 1 d. švenčiame Visų Šventųjų iškilmę. Lapkričio 2 d. švenčiame Tikinčiųjų mirusiųjų minėjimą. Šios dvi šventės glaudžiai susijusios viena su kita, kaip džiaugsmas ir ašaros Jėzuje Kristuje randa sintezę, kuri yra mūsų tikėjimo ir vilties pagrindas..
. Iš tiesų, viena vertus, Bažnyčia, istorijos piligrimė, džiaugiasi šventųjų ir palaimintųjų užtarimu, kurie jai padeda vykdyti Evangelijos skelbimo misiją; kita vertus, ji, kaip ir Jėzus, dalijasi verksmu tų, kurie kenčia dėl išsiskyrimo su artimaisiais, ir, kaip Jis ir Jo dėka, dėkoja Tėvui, išlaisvinusiam mus iš nuodėmės ir mirties valdžios".
"Yra daug nuostabiai šventų krikščionių, yra daug nuostabiai, nuostabiai šventų šeimų motinų, yra daug nuostabių šeimų tėvų. Jie užims stebuklingas vietas danguje". Šventasis Josemaría Escrivá.
El 1 de noviembre la iglesia Católica celebra la Solemnidad de Todos los Santos. Fiesta instituida en honor a todos y cada uno de los santos, conocidos o desconocidos, por su gran labor de difundir el mensaje de Dios. Muchas personas asisten hoy a una Misa especial en su honor.
Este día de la fiesta de Todos los Santos, Bažnyčia ragina mus žvelgti į dangų, kuris yra mūsų būsima tėvynė. Prisimename visus tuos, kurie jau yra Dievo akivaizdoje ir kurie nėra prisimenami kaip kanonizuoti šventieji. Milijonai žmonių jau pasiekė Dievo artumą. Dauguma iš jų gal ir neatvyko tiesiai, gal ir praėjo skaistyklą, bet galiausiai jiems pavyko atsidurti Dievo akivaizdoje.
Como comentario de la Solemnidad de Todos los Santos. "Alegraos y regocijaos, porque vuestra recompensa será grande en los cielos". Nacimos para no morir nunca más, ¡nacimos para disfrutar de la felicidad de Dios! El Señor nos anima y quiere que tomemos el camino de las Bienaventuranzas para ser felices.
El 2 de noviembre es el Día de los Fieles Difuntos. Aunque pareciera que es la misma, dista mucho de serla. Primero hay que tener presente que la celebración de los muertos viene a ser una tradición cultural donde se recuerda a los que ya murieron, y se dedican altares donde colocan fotos, flores y la comida que tanto gustaba en vida la persona recordada. Esta tradición según los historiadores se da principalmente en México 1.800 años antes de Cristo.
Este día la Iglesia nos invita a rezar por todos aquellos que ya murieron pero que muy posiblemente no han alcanzado el gozo eterno. Quizá estén en el purgatorio y necesitan de nuestras oraciones, por eso hay que recordarlos en la Santa Misa de difuntos y rezar en todo momento por su eterno descanso.
