Į Marijos mokykla sužinome, ko mums visiems reikia. Ji, Bažnyčios pirmtakė ir motina, o kartu ir pirmoji mokinė, yra krikščioniškojo ir bažnytinio įžvalgumo modelis ir šerdis.
Skandalingoje ėdžiose (gyvulių šėrimo lovyje) Marija sužino, kad Dievas nori būti artimas ir pažįstamas. Kad Jis ateina skurde ir atneša džiaugsmą bei meilę, o ne baimę. Ir kad Jis nori tapti mūsų maistu. Ten ji kontempliuoja Dievo, gulinčio ėdžiose, grožį.
Kol kiti tiesiog praeina ir gyvena, o kai kurie nustemba. Mergelė Marija saugojo - saugojo, saugojo - visus šiuos dalykus, svarstydamas juos savo širdyje. (Lk 2, 19; taip pat plg. 51 eilutę).
Jos laikysena yra brandaus ir vaisingo tikėjimo išraiška. Iš tamsių Betliejaus tvartų ji pagimdo Dievo Šviesą pasaulyje. Kaip būsimojo įvykio nuojautą Marija jau dabar pereina per kryžių, be kurio nėra prisikėlimo.
Taigi Marija, - mano Pranciškus, - padeda mums įveikti idealo ir tikrovės priešpriešą.
Kaip? saugodamasis ir medituodamas. Galima sakyti, kaip vėliau daro popiežius, kad tai vyksta Marijos širdyje ir jos maldoje: kadangi ji myli ir meldžiasi, Marija prieš maldą, jos metu ir po jos sugeba į viską žvelgti iš Dievo pozicijų.
"Pirmiausia Marija yra saugotoja, t. y. ji neišsisklaido. Ji neatmeta to, kas vyksta. Ji viską saugo savo širdyje, viską, ką matė ir girdėjo. Gražūs dalykai, pavyzdžiui, tai, ką jai pasakė angelas ir ką pasakojo piemenys. Bet taip pat ir tai, su kuo sunku susitaikyti: pavojus pastoti prieš santuoką, o dabar - apleistas tvarto, kuriame ji gimdė, ankštumas. Štai ką daro Marija: ji neišrenka, bet saugo. Ji priima tikrovę tokią, kokia ji yra, nesistengia jos užmaskuoti, susikurti savo gyvenimo, ji saugo ją savo širdyje".
Yra ir antrasis požiūris. Kaip Marija saugo? Jis tai daro medituodamas, persipindamas įvykius:
"Marija lygina skirtingas patirtis, ieškodama jas jungiančių paslėptų gijų. Jos širdyje, jos malda Ji atlieka šią nepaprastą operaciją: ji sujungia gražų ir negražų; ji jų neatskiria, bet sujungia". Štai kodėl, - sako popiežius, - Marija yra katalikybės Motina, nes ji ne skiria, o vienija. Ir taip ji perteikia visą prasmę, Dievo perspektyvą.
Na, "šis visa apimantis žvilgsnis, kuris įveikia įtampas laikydamas ir medituodamas širdyje, yra motinų žvilgsnis, kurios įtampos neišskiria, bet saugo jas, ir taip auga gyvybė. Tai žvilgsnis, kuriuo tiek daug motinų priima savo vaikų situacijas. Tai konkretus žvilgsnis, kuris nepraranda širdies, kuris neparalyžiuoja problemų akivaizdoje, bet jas iškelia į platesnį horizontą".
Motinos, - tęsia ji, - žino, kaip įveikti kliūtis ir konfliktus, jos moka įdiegti taiką. Jos sugeba paversti sunkumus atgimimo ir augimo galimybėmis. Jos tai daro, nes moka auklėti. Motinos moka saugoti, jos moka išlaikyti visas gyvenimo gijas"..
Šiandien mums reikia "žmonių, gebančių austi bendrystės siūlus, kurie kontrastuotų su pernelyg daugybe spygliuotų susiskaldymo gijų. Ir motinos žino, kaip tai padaryti", - sako Pranciškus.
Popiežius pabrėžia motinų ir moterų gebėjimą tai daryti: "Motinos ir moterys žvelgia į pasaulį ne tam, kad jį išnaudotų, bet kad suteiktų jam gyvybės: žvelgdamos širdimi, jos sugeba išlaikyti svajones ir konkretumą, išvengdamos aseptinio pragmatizmo ir abstrakcijos".
Ji mėgsta pabrėžti, kad Bažnyčia yra motina ir moteris. "Ir Bažnyčia yra motina, ji yra tokia motina, Bažnyčia yra moteris, ji yra tokia moteris".
Ir jis, kaip ir kitais atvejais, daro išvadą, kad Bažnyčiai iš to išplaukia ši pasekmė:
"Štai kodėl negalime rasti moters vietos Bažnyčioje neatspindėdami jos moters-motinos širdyje. Tai moters vieta Bažnyčioje, didžioji vieta, iš kurios kyla kitos, konkretesnės, antraeilės vietos. Bet Bažnyčia yra motina, Bažnyčia yra moteris".
Ji baigiama raginimu šiems naujiems metams: "...kadangi motinos duoda gyvybę, o moterys saugo pasaulį, visi dirbkime, kad skatintume motinas ir saugotume moteris".
Ramiro Pellitero Iglesias, Navaros universiteto Teologijos fakulteto pastoracinės teologijos profesorius.
