Antikatalikiškos kultūros augimas Lenkijoje reikalauja gero dvasinio ugdymo ir daug maldos iš visų kunigų, bet ypač iš jaunimo. Lenkija tebėra katalikybės bastionas Europoje, tačiau joje taip pat pastebimi sekuliarizacijos požymiai, ypač tarp jaunimo, todėl kunigas ragina nepaliaujamai evangelizuoti. Adamskis atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje apie 90 % gyventojų vis dar skelbiasi esą katalikai, tačiau iš jų tik 30 % sekmadieniais dalyvauja Mišiose, t. y. didesnis procentas nei kitose Europos šalyse.
Torunė yra Mikalojaus Koperniko, kanauninko, matematiko ir astronomo, žinomo visų pirma kaip heliocentrinės teorijos, įrodžiusios, kad Žemė sukasi aplink Saulę, autorius, gimtinė. Jo gyvenimas ir mokslinis indėlis yra vienas ryškiausių įrodymų, kad per visą istoriją tarp mokslo ir tikėjimo egzistavo gilus ryšys.
Iš šios Lenkijos vyskupijos kilęs būtent Bartosz AdamskiNavaros universiteto teologijos mokslų daktaras, šiuo metu taip pat profesorius šio didžio katalikų mokslininko vardą turinčiame Torūno universitete.
"Kasmet pastebime, kad šis procentas mažėja. Apskritai jaunimas nesidomi tikėjimu, todėl Lenkijoje kultūra kasmet tampa vis labiau sekuliari ir antikatalikiška", - aiškina Bartošas. Jis pasakoja anekdotą apie šią situaciją: "Vienas mano draugas kunigas yra ispanas, ir kai jis atostogų metu lankėsi mano šalyje, pasakė man, kad Lenkija dabar panaši į Ispaniją prieš trisdešimt metų. Taigi galime tikėtis, kad ateityje Bažnyčia Lenkijoje turės kur kas mažiau tikinčiųjų. Žinoma, mes, lenkų kunigai, stengiamės pasipriešinti šiai tendencijai ir tam evangelizuojame, katechizuojame, ugdome žmones ir save".
Bartosz Adamski Baigęs vidurinę mokyklą, būdamas devyniolikos, įstojo į savo vyskupijos kunigų seminariją. "Mano šeima, t. y. tėvai ir seneliai, suvaidino nepakeičiamą vaidmenį augant mano tikėjimui. Jie davė man būtinus pagrindus būti krikščionimi, parodė, kas yra sąžiningas gyvenimas, ir išmokė gyventi tikroje meilėje", - prisipažįsta šis kunigas.
Apie savo pašaukimą jis pats pripažįsta, kad tai tikra paslaptis ir kad "tik Dievas žino, koks jis buvo". Jis prisipažįsta, kad niekada nebuvo ministrantas ir nedalyvavo parapijos grupėse. Jis tiesiog sekmadieniais ir kartais darbo dienomis eidavo į Mišias. Dėl šios priežasties jis tiki, kad jo pašaukimas jo širdyje ir mintyse susiformavo nuo tada, kai jis priėmė Sutvirtinimo sakramentą. "Nuo mažens mėgau filosofiją ir ieškojau atsakymo į klausimą: kaip sutvarkytas pasaulis, o paskui į kitą klausimą: kas jį sutvarko? Taigi mano paieškos atvedė mane į Didžiąją kunigų seminariją".
Įšventintas į kunigus, Adamskis vyskupo buvo išsiųstas į Pamploną siekti daktaro laipsnio. Dogminė teologija Navaros universitete. Apie šį savo gyvenimo laikotarpį, kuris truko nuo 2018 iki 2022 m. ir apėmė visą koronaviruso pandemiją, šis kunigas sako, kad šis studijų laikas buvo labai svarbus jo kunigiškam gyvenimui. "Pagilinau savo teologines žinias ir įgijau daug bažnytinio gyvenimo patirties labai tarptautinėje aplinkoje", - sako Bartoszas.
Labiausiai jį sužavėjo pats universitetas: "Jo tvarka, turtinga biblioteka, gerai parengti profesoriai ir akademinė atmosfera. Visa tai kviečia į tyrimas". Kita pamoka, kurią tėvas Adamskis išmoko Ispanijoje, yra ta, kad norint būti geru teologu, reikia daug skaityti, daug dirbti ir išmokti tinkamos metodologijos.
Jis ypač pamini pasaulinę koronaviruso pandemiją, kurią jam teko išgyventi Pamplonoje. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, tačiau jis taip pat rado būdą, kaip su juo susidoroti: "Prisimenu, kad mūsų rezidencijoje labai padėjo susitikimai prie kavos, todėl galėjau pasikalbėti su broliais ir išgyventi įkalinimo laiką."
Galiausiai šis lenkas turi ypatingą žinią CARF geradariams: "Dėkojame už jūsų maldas ir aukas! Jūsų dėka kunigai daugelyje šalių gali gauti gerą formaciją, ne tik teologinę, kad galėtų geriau tarnauti Bažnyčiai.
Susidūręs su iššūkiais, su kuriais šiandien susiduria kunigai, ypač jaunesni, Bartoszas Adamskis aiškiai sako, kad "svarbiausia yra asmeninis kunigo santykis su Jėzumi Kristumi". Todėl jis pabrėžia, kad "malda ir dvasinis ugdymas yra svarbiausia". Jis pabrėžia pastarąjį dalyką, nes tiki, kad studijos yra esminis dalykas, kad kunigas žinotų, koks yra Dievas, ir gebėtų atsiliepti į šiuolaikinio pasaulio reikalavimus. Visa tai padeda - jo nuomone - įgyti kunigiškąją tapatybę. "Kunigas negali pamiršti, kas jis yra", - sako jis.
