Balandžio 21 d. įeis į Katalikų Bažnyčios istoriją kaip labai svarbi data. Tą dieną pasaulį pasiekė žinia apie popiežiaus Pranciškaus mirtisPirmasis pontifikas jėzuitas ir Lotynų Amerikos atstovas, stipriai nulėmęs Bažnyčios kryptį XXI amžiuje. Sutapimas, kurį daugelis interpretavo kaip apvaizdos lemtį, lėmė, kad tą pačią dieną buvo išleista knyga, pavadinta "Gailestingumo ir vilties liudytojai. Popiežiaus Pranciškaus mokymas XXI amžiuje."parašė ispanų teologas Ramiro Pellitero.
Leidyklos SAN PABLO išleistame leidinyje pateikiama gili ir sisteminga popiežiaus Pranciškaus minčių apžvalga iš teologinės ir pastoracinės perspektyvos. Tai veikalas, skirtas ir specialistams, ir plačiajai visuomenei, norinčiai nuodugniai suprasti pontifikato, palikusio neišdildomą pėdsaką naujausioje Bažnyčios istorijoje, raktus.
Šios knygos išleidimas popiežiaus mirties dieną suteikė kūriniui beveik testamentinį pobūdį. Nors jį parašė ne pats pontifikas, Gailestingumo ir vilties liudytojai griežtai atspindi jo didžiules intuicijas ir prioritetus: Bažnyčia, kuri yra judanti, orientuota į gailestingumą, įsipareigojusi vargšams ir pašaukta gydyti pasaulio žaizdas.
Ramiro Pellitero, Navaros universiteto teologijos profesorius ir daugelio esė apie ekleziologiją autorius, šiame tome pateikia aiškią, gilią ir gerai dokumentuotą popiežiaus Pranciškaus magisteriumo sintezę. Jo puslapiuose skaitytojai galės susipažinti su idėjomis, kurios pagyvino argentiniečio pontifiko enciklikas, paraginimus, kalbas ir gestus jo pontifikato metu.
Vertingą knygos įžangą parašė Kultūros ir švietimo dikasterijos prefektas kardinolas José Tolentino de Mendonça, kuris pabrėžia teologinę ir pastoracinę knygos vertę. Jo žodžiais, portugalų kardinolas pabrėžia, kad šis leidinys "yra ne tik Pranciškaus minties skaitymas, bet ir kvietimas ja gyventi, įkūnyti ją kasdieniame tikinčiųjų įsipareigojime su krikščioniška viltimi".
Tolentino, garsėjantis savo dvasiniu jautrumu ir gebėjimu tiesti tiltus tarp tikėjimo ir šiuolaikinės kultūros, taip pat atkreipia dėmesį į leidinio aktualumą, kuris sutampa su poreikiu išsaugoti ir pagilinti popiežiaus Pranciškaus palikimą: "Pranciškaus mokymas nesibaigia su jo žemiškuoju gyvenimu; jis gyvas kiekviename gailestingumo geste, kiekviename paguodos žodyje, kiekviename drąsiame sprendime tų, kurie siekia atnaujinti Bažnyčią iš Evangelijos".
Sudarytas iš teminių skyrių, Gailestingumo ir vilties liudytojai Pranciškaus mintis: gailestingumas kaip krikščioniškosios žinios šerdis, vargšų kaip evangelizavimo subjektų vaidmuo, integrali ekologija kaip teisingumo išraiška, bažnytinė reforma kaip atsivertimo kelias ir sinodalumas kaip Bažnyčios, kuri klausosi, įžvelgia ir eina kartu, stilius.
Autorius ypač pabrėžia popiežiaus Pranciškaus pastoracinį charakterį - valdymo stilių, kuris pirmenybę teikia susitikimui, artumui ir švelnumui. Pranciškus toli gražu nesiūlo abstrakčios ar akademinės teologijos, jis norėjo kalbėti į žmonių, ypač kenčiančiųjų, širdis. Knygoje ištikimai perteikiamas šis aspektas, parodant, kaip Pranciškus vykdė savo petro tarnystę giliai evangeline dvasia.
Knygos išleidimo ir popiežiaus Pranciškaus mirties sutapimas daugelyje Bažnyčios sluoksnių buvo sujaudintas. Nemažai jų ją laiko apvaizdos duokle - rašytine jo palikimo santrauka, kuri pasiekia pasaulį kaip tik tuo metu, kai popiežius grįžta į Tėvo namus. Pats knygos pavadinimas -Gailestingumo ir vilties liudytojai- puikiai apibendrina Pranciškaus dvasią ir žinią, kurią jis palieka žmonijai.
Knygą jau galima įsigyti religinių knygynų lentynose ir skaitmeninėse platformose, todėl ją būtina perskaityti tiems, kurie nori geriau suprasti Pranciškaus pontifikato dvasinį turtingumą ir toliau įgyvendinti jo palikimą krikščionių bendruomenėse visame pasaulyje.
Popiežiaus Pranciškaus mirtis žymi vienos epochos pabaigą, bet ne jo įtakos pabaigą. Jo mintys, gestai ir pavyzdys ir toliau nušvies milijonų tikinčiųjų kelią. Tokios knygos kaip Ramiro Pellitero padeda išsaugoti ir perduoti šį palikimą ir siūlo įrankius, kaip šiandien drąsiai, atjaučiamai ir viltingai gyventi pagal Evangeliją.
Šiuo leidiniu Bažnyčia ne tik su dėkingumu žvelgia atgal, bet ir ruošiasi žengti pirmyn, įkvėpta vieno svarbiausių mūsų epochos pontifikatų.
