La Navidad cristiana es la fiesta del amor y la alegría, de la esperanza, de la reconciliación, de la justicia y de la paz.
Todos estos sentimientos, serán reales si dejamos que el Niño Jesús nazca en nuestros corazones y los ilumine. Porque, como dijo Benedicto XVI, «si no se reconoce que Dios se hizo hombre, ¿qué sentido tiene celebrar la Navidad? La celebración se vacía».
Šiandien mus, krikščionis, supa dažnai tuščia ir vartotojiška šventė, labai besiskirianti nuo katalikiškų Kalėdų, per kurias minime Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, kuris "dėl mūsų žmonių ir mūsų išganymo nužengė iš dangaus, Šventosios Dvasios galia įsikūnijo iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi" (Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas), gimimą. Kiekvienais metais Bažnyčia ruošiasi Kalėdoms per keturias savaites trunkantį liturginį Advento laikotarpį.
¿Qué es y cuál es el sentido de la Navidad?
Con el sentido de la Navidad católica, cambial la forma de adorar a Dios. El cristiano pasa de orar mirando al cielo, a volver los ojos a la tierra para reparar en la fragilidad de un niño pequeño que duerme entre la paja de un pesebre. La grandeza infinita de Dios se torna en la fragilidad de un niño recién nacido. De pronto, dos conceptos como la divinidad e infancia, hasta entonces muy distantes, se unen en una persona y misma dirección. El sentido de la Kalėdos es la revelación de los más sencillos, que pone a prueba la sabiduría de los sabios y entendidos.
Piemenys pirmieji ėmė garbinti Kūdikį ėdžiose, nes suprato, kad Kūdikis Dievas priima jų menkumą ir paprastumą. Jų tikėjimas svajojo apie tokį Dievą, kuris gyvena tarp jų kaimenės, kuris yra vienas iš jų, kenčiantis tuos pačius jų poreikius.
Priartėję prie olos, jie pamato, kad Dievas kaip vaikas prisiglaudžia prie savo Motinos glėbio. Būtent šis Kūdikio ir Motinos ryšys užbaigia krikščioniškųjų Kalėdų paslaptį. Dievas nustoja būti abstrakti ir tolima būtybė ir tampa bejėgiu, žmogišku Dievu, kuris randa prieglobstį Motinoje, užtarėjas mūsų santykiuose su Juo.
Jei atimame šią pirminę prasmę, Kalėdų prasmė nebetenka autentiško krikščioniško pėdsako.
"Visų pirma mes, krikščionys, turime su giliu ir nuoširdžiu įsitikinimu dar kartą patvirtinti Kristaus gimimo tiesą, kad visų pirma liudytume, jog suvokiame nemokamą dovaną, kuri yra turtinga ne tik mums, bet ir visiems.Benediktas XVI.
Kalėdų eglutė katalikiškoje tradicijoje
Pirmoji kalėdinės eglutės savybė - gebėjimas išlaikyti lapus gyvus žiemą, todėl naudojamos eglės arba pušys. "Tai buvo amžinybės ir Dievo gyvenimo, kuris niekada nepraeina, simbolis. Todėl, taikydami jį Dievo gyvenimui, kuris niekada nepraeina, taikydami jį Dievo Sūnui, ateinančiam su mumis per Kalėdas, taip pat įprasminame Dievą, kuris tampa esančiu tarp žmonių", - sako D. Bernardo Estrada, prof. PUSC.
Los primeros indicios de adornos al árbol nos llevan a Alemania en donde se le colgaban frutos, recordando el árbol de la vida del paraíso. Hoy, el árbol de Navidad es más que una decoración, es una señal de alegría para todo el mundo.
En palabras de san Juan Pablo II: «en invierno, el abeto siempre verde se convierte en signo de la vida que no muere […] El mensaje del árbol de Navidad es, por tanto, que la vida es ‘siempre verde’ si se hace don, no tanto de cosas materiales, sino de sí mismo: en la amistad y en el afecto sincero, en la ayuda fraterna y en el perdón, en el tiempo compartido y en la escucha recíproca».
"Kalėdų eglutė ir kalėdinės dovanos - tai būdas prisiminti, kad visos gėrybės kyla iš Kryžiaus medžio... Štai kodėl tradicija dėti kalėdines dovanas vaikams po eglute turi krikščionišką prasmę: vartotojiškos kultūros, kuri linkusi ignoruoti krikščioniškus Kalėdų švenčių simbolius, akivaizdoje pasiruoškime su džiaugsmu švęsti Išganytojo gimimą, perduodami naujoms kartoms tradicijų vertybes, kurios yra mūsų tikėjimo ir kultūros paveldo dalis".. Benediktas XVI.
Kaip švęsti katalikiškas Kalėdas
Popiežius Pranciškus rekomenduoja, kad norint išgyventi tikrąją krikščioniškųjų Kalėdų prasmę, pirmiausia reikia užleisti vietą Kūdikiui gimti. Keletas praktinių Šventojo Tėvo patarimų:
1. Suvaidinkite Kristaus gimimo sceną ir paaiškinkite ją vaikams, pasimelskite joje, iš naujo išgyvenę sceną. Padarykite vietos Viešpačiui mūsų širdyse ir dienose. Tegul tai būna džiaugsmo šventė, kurioje pasitinkame Viešpatį ėdžiose ir savo širdyse. Dalyvaukite Šventosios Mišios. Recibir el sacramento de la Confesión.
"Kiekvienas Krikščioniška šeimagali, kaip Marija ir Juozapas, priimti Jėzų, klausytis Jo, kalbėtis su Juo, būti su Juo, saugoti Jį, augti kartu su Juo ir taip tobulinti pasaulį. Padarykime savo širdyse ir dienose vietos Viešpačiui.Popiežius Pranciškus.
2. Kalėdos neturėtų būti perdėto vartotojiškumo šventė: dovanokite tiems, kuriems reikia pagalbos. Tai taip pat reiškia, kad reikia skirti laiko ir meilės šeimai ir artimiesiems.
"Tegul Šventosios Kalėdos niekada nebūna komercinio vartotojiškumo, išvaizdos, nenaudingų dovanų ar nereikalingų atliekų šventė, bet džiaugsmo šventė, kai pasitinkame Viešpatį ėdžiose ir širdyje". Popiežius Pranciškus.
3. Kalėdų prasmė - tai Dievo, kuris ištuštino save, priimdamas vergo prigimtį, neturto šventė.
"Tai yra tikrosios Kalėdos: Dievo, kuris ištuštino save, priimdamas vergo prigimtį, Dievo, kuris tarnauja prie stalo, Dievo, kuris slepiasi nuo intelektualų ir išminčių ir atsiskleidžia mažiems, paprastiems ir vargšams, neturto šventė".Popiežius Pranciškus.
Bibliografija
- Ištrauka iš "Kalėdų palaiminimas", Bendroji audiencija, 2006 m. gruodžio 24 d., Benediktas XVI.
- Pokalbis su Popiežiškojo Šventojo Kryžiaus universiteto profesoriumi Bernardo Estrada.
Audiencia General, 19 de diciembre de 2004, san Juan Pablo II.
- Liturgijos dvasia, Vatikanas, 2007 m. gruodžio 18 d. Benediktas XVI.
- Popiežiaus Pranciškaus patarimai, kaip geriau išgyventi Kalėdas, 2014 m. gruodis.
