Timothy Katende yra vyskupijos kunigas Kiyinda-Mityana Ugandoje.
"Kai dar buvau ministrantas Maddu (Uganda) Dievo Motinos prieglobsčio nusidėjėliams parapijoje, tuometinis mano parapijos kunigas vieną dieną iškėlė mintį, ar po pradinės mokyklos 2005 m. nenorėtume stoti į kunigų seminariją.
Buvau su kitais ministrantais, kurie šia idėja nesidomėjo, bet aš buvau, nors tuo metu jiems to nesakiau.
Daug apie tai galvojau ir kai grįžome namo, papasakojau apie tai tetai (po tėvų mirties gyvenau su teta ir dėde), kuriai tai labai patiko, bet pirmiausia reikėjo šiek tiek palaukti, kol tinkamai baigsime pradinę mokyklą.Visą paskutinę pradinės mokyklos klasę šią mintį nešiodavausi galvoje, o per atostogas apie tai priminiau tetai ir kartu nuėjome pasikalbėti apie tai su parapijos kunigu.
Tada laikiau stojamąjį testą į mažąją seminariją ir rezultatai buvo labai geri. 2005 m. gruodį gavome stojimo į Mubendės Švenčiausiosios Širdies seminariją laišką su daiktų, kuriuos turime įsigyti, sąrašu. Ten puolėme į neviltį, nes negalėjome įsigyti visų daiktų, kurių reikėjo stojant į seminariją. Atrodė, kad tai labai brangu, ir mes beveik pasidavėme. Tačiau kai viską paaiškinome parapijos kunigui, jis pasisiūlė mums padėti, kur tik įmanoma.
Sekmadieniais po mišių parapijos kunigas kalbėdavosi su parapijiečiais apie šį reikalą, todėl mums pavyko kažką gauti. Taigi galėjome nusipirkti keletą mokyklinių reikmenų ir aš galėjau įstoti į seminariją. O kai įstojau į seminariją, mano teta ir dėdė bei parapijos kunigas sumokėjo už mano mokslą dar man besimokant seminarijoje, ir aš prisimenu, kaip daug kartų grįždavau į namus pasiimti pinigų.
Neprisimenu, kad vienu metu būčiau mokėjęs visą mokestį už mokslą. Seminarijos rektorių, kurie suprato mano situaciją, dėka visada mokėjau dalimis, todėl 2006-2011 m. galėjau baigti šešerius mažosios seminarijos metus.
Todėl visada dėkoju Viešpačiui, kuris taip gerai rūpinosi manimi, taip pat savo tetai ir dėdei bei parapijos kunigui, kurie mane rėmė iš to nedaug, ką turėjo, kad išlaikytų mane seminarijoje. Taip pat savo vyskupui, rektoriams ir auklėtojams, kurie iki šiol mane visada ugdė.
Ir iš visos širdies dėkoju jums, kad visokeriopai palaikėte mano pašaukimą į kunigystę. Nemanau, kad be jūsų paramos būčiau atsidūręs ten, kur esu dabar, penktame teologijos kurse Navaros universitete..
Labai ačiū ir telaimina jus Dievas visada.
