Saúl Ruiz García yra Meksikos Tabasko vyskupijos kunigas. Prieš du mėnesius vyskupas jį įšventino į kunigus.
Būdamas 15 metų jis atrado Dievo kvietimą dalyvaudamas paauglių judėjime savo parapijoje Nacajuca savivaldybėje, Tabasko vyskupijoje Meksikoje. "Parapijoje mus lydėjusių kunigų gyvenimo liudijimas įkvėpė įsiklausyti į Dievo balsą, šnabždantį man į ausį: "Ateik, sek paskui mane", - sako jis.
Baigęs studijas universitete, jis atsiliepė į kvietimą, kurį Dievas man buvo davęs prieš septynerius metus, bet kurį kasdien prisimindavau kaip pirmą kartą: "Ateik, sek paskui mane".
"Nuo 2016 m. studijuoju teologiją Navaros universitete dėl jūsų teikiamos paramos.
Šie 2020 m. buvo labai sunkūs metai, ir tikriausiai negalėjome įsivaizduoti, kad atsidursime tokioje padėtyje.
Nepaisant to, savo gyvenime patyriau Dievo malonę, nes gegužės 31 d. Pamplonos Šv.Mikalojaus parapijoje priėmiau diakonato šventimus. Tai buvo kitokia šventė, išgyventa intymioje Bidasoa tarptautinės kunigų seminarijos aplinkoje, dalijantis su man labai artimais seminaristais ir kunigais, nes dėl pandemijos situacijos nebuvo įmanoma, kad mus lydėtų daugiau žmonių, kaip norėjome.
Šių metų birželį turėjau galimybę nuvykti į savo vyskupiją, kur padėtis dėl pandemijos buvo kiek sudėtingesnė. Nebuvo Eucharistijos šventimų, kuriuose dalyvautų žmonės, todėl turėjau sekti per socialinius tinklus perduodamus pranešimus.
Jau rugpjūčio 15 d. man paskambino vyskupas ir pranešė, kad priėmė sprendimą rugpjūčio 31 d., likus dviem dienoms iki grįžimo į Ispaniją, suteikti man kunigystės šventimus, nes turėjau tęsti Biblijos studijas.
Kunigystės šventimai buvo dar intymesni nei diakonato šventimai, mane galėjo lydėti tik tėvas ir broliai (10 pakviestųjų), o kadangi šventimai vyko mano vyskupijos Vyresniojoje kunigų seminarijoje, dalyvavo tik seminaristai ir formacijos grupės kunigai, viskas vyko už uždarų durų.
Seminarijoje, iš viso devynerius metus, kai galvojau apie kunigystės šventimus, labai norėjau pasidalyti šia akimirka su Dievo tauta, tačiau atėjus laikui to padaryti nepavyko dėl situacijos, kurioje atsidūrėme. Nepaisant to, nenustojau jausti dvasinės paramos, kurią man išreiškė daugybė žmonių, draugų ir pažįstamų".
"Esu dėkingas už didžiulį darbą, kurį jie atlieka, kad mes, kunigai ir seminaristai, galėtume tęsti savo formaciją, formaciją su puikia mūsų Bažnyčios visuotinumo vizija.
Tegul Dievas ir mūsų Motina Gvadalupės Mergelė gausiai jus laimina".
