"Užlipęs ant kalno, jis pasišaukė tuos, kurių norėjo, ir jie atėjo pas jį. Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų su Juo ir siųstų juos skelbti" (Mk 3,13-14).
Šiais Evangelijos žodžiais galiu apibendrinti savo ilgametę patirtį. Užaugau krikščioniškų vertybių šeimoje, todėl augau aplinkoje, palankioje ugdyti tokį pašaukimą, kokį Viešpats suteikė man.
2007 m., kai galvojau apie savo ateitį, kokią profesiją pasirinkti universitete, man kilo rūpestis, kurio nebuvo įmanoma išvengti. Kai kurių pažįstamų kunigų pavyzdys ir tai, kad aktyviai dalyvavau parapijos gyvenime, buvo priemonės, kuriomis Dievas mane pašaukė.
Taigi 2008 m., ilgai nesvarstęs, įstojau į savo vyskupijos kunigų seminariją.
Nuo tada prasidėjo didysis nuotykis.
Bėgant mokymosi metams vis labiau įsimylėjau savo pašaukimą.
Kai 2010 m. sausį rektorius pasiūlė man tęsti formaciją Bidasoa tarptautinėje kunigų seminarijoje, man tai buvo aiškus Dievo ženklas, kad jis mane kviečia. Nuo 2010 m. rugsėjo iki 2015 m. birželio buvo išties nuostabūs metai. Patirtis Bidasoa ir akademinis ugdymas Navaros universitete padarė didžiulę įtaką mano gyvenimui.
2015 m. balandžio 18 d. Pamplonoje buvau įšventintas diakonu.
Pasibaigus kursams, laimingas grįžau į savo vyskupiją.
Tų pačių metų gruodžio 19 d. buvau įšventintas į kunigus. Tai buvo beveik prieš penkerius metus".
"Vienintelis žodis, kuris sklinda iš mano širdies, yra ačiū!
Ačiū, Viešpatie, kad mane pašaukėte. Ir ačiū tiems, kurie savo pastangomis ir išsižadėjimais sudaro sąlygas formuoti daugybę kunigų".
