Mano vardas Jonathan Daniel Mendoza Martínez iš Granados vyskupijos Nikaragvoje.
"Vaikystėje jis visada troško tapti kunigu, nes ypač domėjosi Eucharistijos liturgija. Po šio nerimo 2016 m. jis įstojo į Granados vyskupijos Mažąją kunigų seminariją.
Iš pradžių mano tėvai nelabai pritarė mano nuomonei, nes liepė studijuoti ką nors kita ir turėti profesiją, iš kurios galėčiau gauti pajamų. Tačiau aš galvojau kitaip, norėdamas nueiti ir išbandyti, kas yra seminarija.
Po kurio laiko pasilikau ir išvykau į didžiąją kunigų seminariją. Ten būnant man buvo pasiūlyta galimybė tęsti studijas už šalies ribų. Dar vienas sprendimas, kuris nepatiko mano mamai, nors ji mane palaikė. Dabar mėgaujuosi šia puikia patirtimi, galimybė būti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų ir sukrečia, ir kartu yra iššūkis. Taip yra todėl, kad tarp daugybės skirtingų kultūrų ir patirčių tai yra pratimas, padedantis suprasti. Kartu tai yra praturtinimas, nes tuo, kuo aš galiu prisidėti, jie taip pat prisideda prie manęs. Todėl svarbu vertinti ir kartu žinoti, kad kiekviena istorija turi kažką skirtingo, bet kartu ir kažką bendro, kas leidžia praturtinti patirtį. Pirmiausia todėl, kad tai pasitarnauja mums ne tik šiomis akimirkomis, kai esame formuojami, bet ir visą likusį gyvenimą. Tai patirtis, kuri paženklina visą mūsų gyvenimą, ir tai verčia mus susidurti su daugeliu realijų, kurias pasauliui reikia įtvirtinti. Dėl šios priežasties tie, kurie esame čia, esame didelis iššūkis pasauliui ir galiausiai Bažnyčiai.
Po trejų metų, 2019-aisiais, man paskambino mano ugdytojai ir pasakė, kad yra galimybė baigti formacijos studijas Bidasoa kunigų seminarijoje ir Navaros universitete, į ką atsakiau, kad norėčiau.
Nuo tos akimirkos pradėjau naują patirtį - nuo įsėdimo į lėktuvą, nes savo šalyje keliavau tik autobusu, iki pažinties su kita šalimi už savo žemyno ribų ir su daugybe žmonių iš visų žemynų, susipažinau su jų gyvenimu, džiaugsmais, sunkumais...".
