Berman de Jesús Robles Romero yra Nikaragvos kunigas iš Granados vyskupijos, Navaros universiteto Teologijos fakulteto Sisteminės teologijos (Moralinės ir dvasinės teologijos krypties) antrojo kurso studentas.
"Noriu keliais štrichais pasidalyti su jumis savo pašaukimo kelione, kurioje dieviškoji Apvaizda parodė man savo gailestingumą, tyra malone ir meile paskirdama mane šiai kunigiškajai tarnystei - pašaukimui, kuris buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 8 d., Marijos, mūsų Motinos, Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną.
Dievo dėka gimiau ir augau su tėvais bei keturiais broliais ir seserimis krikščioniškojo tikėjimo šeimoje, kuri padėjo man nuo mažens patirti Viešpaties didybę ir pažadino manyje troškimą susirašinėti su Juo.
Pirmą kartą prisimenu savo pašaukimo nerimą, kai buvau maždaug penkerių metų; tąkart tėvas manęs paklausė, kuo noriu būti užaugęs, o aš nedelsdamas atsakiau: "Noriu būti kunigas". Jis man pasakė, kad kitą dieną nuves mane pas miestelio parapijos kunigą, kad šis mane padarytų kunigu; žinoma, to nepadarė, nes buvau per mažas ir nesuvokiau, ką jis sako.
Su amžiumi manyje tyliai augo ir ta pašaukimo šviesa, kuri mane aplankė kaip krintančios žvaigždės spindesys, kai buvau labai jaunas. Sekmadieniais labai aktyviai dalyvavau savo bendruomenės koplyčios veikloje, kur pasaulietis vadovavo vadinamajam Dievo žodžio šventimui, nes nebuvo kunigo; mano parapiją, kurios būstinė buvo kaime, sudarė daugiau kaip 50 tokių bendruomenių kaip mano, todėl kunigas negalėjo dažnai dalyvauti bendruomenių šventimuose.
Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, kunigas keturis kartus per metus ateidavo į mano koplyčią švęsti sakramentų, kas tris mėnesius; tai buvo didelė šventė, bendruomenėje viskas buvo sustabdyta, kad būtų galima eiti į bažnyčią. Ir matydamas tokį žmonių atvirumą sakramentų šventimui, pažadinau savyje smalsumą, kodėl kunigas neatvyksta dažniau, jei žmonės su dideliu atsidavimu eidavo į koplyčią, kai jis būdavo bendruomenėje, be to, jei beveik visi jo laukdavo, kad pasveikintų, pasikalbėtų su juo; ką gi, nesuvaldžiau savo smalsumo, pranešiau jam apie savo smalsumą, o jis man atsakė, kad taip yra todėl, kad jis neatvyksta į koplyčią švęsti sakramentų.
Buvo daug kunigų; be abejo, taip pat klausiau apie trūkumo priežastis ir apie reikalavimus, keliamus norint tapti kunigu.
Būdamas 17 metų, baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į savo vyskupijos mažąją kunigų seminariją vienerių metų parengiamosioms studijoms, žinodamas, kad pabandysiu, ar Viešpats mane kviečia į šį kelią.
Taip pasakiau savo tėvams, o jie taip pat tai patvirtino, sakydami, kad jei nesijaučiu gerai, galiu be jokių problemų grįžti namo ir studijuoti universitete.
Įstojau 2011 m. sausį, kitais metais išvykau į Didžiąją kunigų seminariją, taip pat esančią mano vyskupijoje, o iš ten pernai išvykau kaip kunigas, kad jūsų visų dosnumo ir atsidavimo dėka tęsčiau savo formaciją čia, Navaroje. Meldžiu Dievą ir Mergelę Mariją už jūsų poreikius ir intencijas".
"Jūsų maldų dėka judu pirmyn siekdamas tapti kitu Kristumi. Lygiai taip pat, kaip padedate dvasiškai, padedate ir materialiai, nes tai nebūtų įmanoma be dosnių širdžių žmonių, kurie galvoja apie Bažnyčios ateitį. Dėl šios priežasties besąlygiškai dėkoju jums už jūsų tarnystės, bendradarbiavimo ir prieinamumo charizmą.
Dievas telaimina jūsų darbą Bažnyčioje, kad jis būtų vaisingas, ir telaimina jūsų asmeninį darbą. Juk iš to kils daugiau dosnumo darbų pasaulyje, daugiau kunigų Bažnyčioje ir daugiau žmonių, pasišventusių jūsų pavyzdžiu. Pavedu jus mūsų Motinai, Mergelei Marijai, Dievo Tėvo dukteriai, Dievo Sūnaus Motinai ir Dievo Šventosios Dvasios Sutuoktinei.
