Sakinys, kuriuo pradedamas šis straipsnis, yra ką tik prasidėjusio 2025 m. eilinio jubiliejaus Susirinkimo bulės pavadinimas. Šventieji metai, kuriuos popiežius ką tik sušaukė laikydamasis Bažnyčios tradicijos.
Viltis yra pagrindinis šios žinios elementas, primenantis mums, kaip svarbu gyventi su tikėjimu ir pasitikėjimu ateitimi. Šiais šventojo Pauliaus žodžiais prasideda n. 2 buliusTaigi, kadangi esame išteisinti tikėjimu, esame taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Per jį tikėjimu įgijome malonę, kuria esame įtvirtinti, ir per jį džiaugiamės Dievo šlovės viltimi (...) Ir viltis nenusivils, nes Dievo meilė yra išlieta į mūsų širdis per Šventąją Dvasią, kuri mums duota" (Rom 5, 1-2, 5).
Tolesnėse pastraipose popiežius kviečia visus tikinčiuosius melstis už taiką pasaulyje; už jaunas poras, kad augtų troškimas turėti vaikų ir būtų užpildyti "daugybė tuščių lopšių, kurių jau yra daugelyje pasaulio vietų" (nr. 9).
Jis prašo: "Norėdamas pasiūlyti kaliniams konkretų artumo ženklą, aš pats norėčiau kalėjime atidaryti Šventąsias duris, kad jos jiems būtų simbolis, kviečiantis žvelgti į ateitį su viltimi ir nauju atsidavimu gyvenimui" (nr. 10).
Tada jis kviečia mus melstis, kad jaunimo, migrantų, pagyvenusių žmonių, senelių, vargšų ir labiausiai įsiskolinusių šalių viltys atsistotų ant kojų. Ir mes galime pridurti: kad būtų uždarytos visos abortų klinikos; kad šeimos gyventų kartu, "kol mirtis mus išskirs".
Toliau jis pabrėžia mūsų vilties pagrindą, susijusį su kankinių liudijimu, "kurie, tvirtai tikėdami į prisikėlusį Kristų, mokėjo išsižadėti žemiškojo gyvenimo, kad neišduotų savo Viešpaties" (n. 20), ir gavo "laimę amžinajame gyvenime".
Taip aiškiai išreiškiama "amžinojo gyvenimo" tikrovė, į kurį esame pašaukti gyventi visiškoje laimėje Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilėje.
"Tikiu į amžinąjį gyvenimą" - tai išreiškia mūsų tikėjimas, o krikščioniškoji viltis šiuose žodžiuose randa esminį pagrindą. Iš tikrųjų viltis "yra teologinė dorybė, kuria siekiame amžinojo gyvenimo kaip savo laimės".
Vatikano II Susirinkimas tvirtina: "Kai (...) trūksta šio dieviškojo pagrindo ir amžinojo gyvenimo vilties, žmogaus orumas patiria labai didelę žalą - taip dažnai ir būna - o gyvenimo ir mirties, kaltės ir sielvarto mįslės lieka neišspręstos, neretai vesdamos žmogų į neviltį" (Nr. 19).
Ir nurodęs visas viltis, kurias prisimename, ir "Dievo teismo", kurį visi turėsime sutikti po mirties, tikrovę, bulės 23 nr. labai aiškiai kalba apie Atgailos sakramento, kuris parengia mūsų sielą, atgailaujančią dėl padarytų nuodėmių, prašyti Dievo atleidimo, būtinybę.
"Atgailos sakramentas užtikrina, kad Dievas panaikina mūsų nuodėmes (...). Sakramentinis Susitaikinimas - išpažintis - yra ne tik graži dvasinė galimybė, bet ir lemiamas, esminis ir neatšaukiamas žingsnis kiekvieno iš mūsų tikėjimo kelyje".
Nuolankiai ir su meile gyvendami šiuo atleidimo prašymu, iš naujo sudėliojame savo krikščioniškąjį gyvenimą, atnaujiname tikėjimą "viltimi, kuri nenuvilia", o savo troškimus paliekame Viešpaties rankose. Mergelė Marija.
"Viltis savo aukščiausią liudijimą randa Dievo Motinoje. Joje matome, kad viltis yra ne bergždžias optimizmas, bet malonės dovana gyvenimo realybėje. (...) Neatsitiktinai liaudiškasis pamaldumas ir toliau mini Švenčiausiąją Mergelę kaip Stella marispavadinimas, išreiškiantis neabejotiną viltį, kad audringuose gyvenimo įvykiuose Dievo Motina ateina mums į pagalbą, palaiko mus ir kviečia pasitikėti bei toliau viltis" (Nr. 24).
Dėl šių nuostatų "artėjantis Jubiliejus bus pažymėtas neblėstančia viltimi, viltimi į Dievą. Tegu jis taip pat padeda mums atgauti būtiną pasitikėjimą - tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje - tarpasmeniniais ryšiais, tarptautiniais santykiais, kiekvieno asmens orumo skatinimu ir pagarba kūrinijai" (Nr. 25).
Ernesto Juliáadvokatas ir kunigas.
Bendradarbiavimas paskelbtas leidinyje Religión Confidencial. Šventieji metai: Viltis nenuvilia
