Gonçalves es un joven de Angola que descubrió su vocación desde muy pequeño, a los ocho años. «Mi corazón ardía y soñaba con ser catequista», recuerda con emoción. Hoy, junto a un compañero, es una de las primeras vocaciones de seminaristas angoleños que estudian en el Bidasoa tarptautinis seminarasPamplonoje.
Angoloje gausu gamtinių išteklių, pavyzdžiui, deimantų ir naftos. Tačiau ji vis dar susiduria su didelėmis problemomis. Prie nuolatinio skurdo prisideda tai, kad jos piliečiai nejaučia priklausomybės jausmo, o kai kurie valdininkai neatsako už bendrąją gerovę.
Gonçalvesas Cacoma Cahinga puikiai supranta, su kokiais iššūkiais susiduria jo šalis. Nors jo kunigiškasis pašaukimas sutelktas į evangelizaciją ir sakramentų teikimą, jis žino, kad per savo tarnystę galės prisidėti prie daugelio savo tautiečių gerovės.
«A pesar de la pobreza, la escasez de escuelas, la falta de infraestructuras viales y las deficiencias en el sistema de salud, quien visite mi país descubrirá, ante todo, la alegría de su gente. La hospitalidad, la humildad, el deseo de aprender y la unidad entre diversas culturas son signos vivos del espíritu angoleño y caminos privilegiados para la evangelización.
También destacaría la profunda fe del pueblo y su liturgia vibrante, que permite un encuentro auténtico con lo divino, sin olvidar los encantos de nuestra naturaleza y la riqueza de nuestra gastronomía», afirma con entusiasmo este joven.
Pertenece a la diócesis de Lwena-Moxico, la más extensa de Angola, con una superficie de 223.000 km². Junto con un compañero, es el primer angoleño que estudia en el seminario internacional Bidasoa. Este año comenzará su tercer curso de Teología. «Siempre he definido mi vocación como una verdadera Providencia divina» y mi obispo Dom Martín Lasarte fue quien quiso que viniese a España a formarme.
Gonçalvesas gali mokytis Bidasoje, nes CARF fondas remia jo kunigiškojo rengimo išlaidas. Šis įsipareigojimas formacijai yra vienas iš pagrindinių fondo ramsčių: padėti pašaukimams mažiau išteklių turinčiose šalyse, kad nė vienas jų nebūtų prarastas dėl finansinių lėšų stygiaus.
"Esu kilęs iš kuklios valstiečių šeimos, kurią sudaro aštuoni nariai: keturi vyrai ir trys moterys. Esu septintas vaikas ir vienintelis, kuris vis dar mokosi, nes mano broliai ir seserys jau sukūrė savo šeimas. Mano tėvai, nors ir senyvo amžiaus, vis dar gyvi. Visi mano šeima yra krikščioniškaTačiau tik mano mama, brolis ir trys seserys yra katalikai, kiti priklauso kitoms krikščioniškoms konfesijoms. Nepaisant ekonominių suvaržymų, augome žmogiškųjų ir religinių vertybių kupinoje aplinkoje, kuri giliai paženklino mūsų gyvenimą", - sako Gonçalvesas.
Jo pašaukimas į kunigystę gimė, kai jam buvo aštuoneri. "Kiekvieną sekmadienį kartu su mama eidavau į bažnyčią ir žavėdavausi, kaip katechetė aiškina skaitinius. Pajutau, kad mano širdyje dega, ir svajojau vieną dieną tapti katechetu".
Šis troškimas sustiprėjo 2012 m., kai į jo savivaldybę iš Brazilijos atvyko Dievo Motinos sakramentarų kongregacijos vienuoliai. Jie įkūrė Lisabonos šventojo Antano parapiją ir savo gyvenimo liudijimu, atsidavimu Dievo žodžiui, tarnyste atokiausiuose kaimuose, rūpinimusi seneliais ir gatvės vaikais visiškai pakeitė jo viziją: "Nuo noro būti katechetu pajutau pašaukimą į kunigystę", - sako jis.
Tačiau jo pašaukimas neapsėjo be sunkumų ir išbandymų, kurie giliai paženklino jo kelią, kad jis beveik sudužo.
2014 m. jis persikėlė į kitą savivaldybę tęsti studijų ir tuo metu nutolo nuo bažnyčios. 2016 m. jis baigė antrąją pakopą, grįžo į savo kaimą ir dėl finansinių išteklių stokos negalėjo tęsti studijų.
"Per tuos metus turėjau kitų planų: kurti šeimą ir ieškoti darbo. Tačiau Viešpats man buvo numatęs kitus kelius. Kunigai kalbėjosi su manimi ir mano tėvais ir pakvietė mane dalyvauti pašaukimo formacijoje, kad galėčiau stoti į seminariją. Taigi 2018 m. įstojau į Jono Marijos Vianėjaus propedeutinę seminariją.
Po trejų metų, 2020 m., kunigai, finansavę jo studijas, grįžo į tėvynę, ir jis, negalėdamas tęsti studijų dėl lėšų stygiaus, nusprendė palikti seminariją. Tačiau įsikišus rektoriui ir vienai dosniai moteriai, kuri pasisiūlė sumokėti už jo mokymąsi, jis galėjo įstoti į Šventojo Juozapo didžiąją filosofijos seminariją, kurioje studijavo trejus metus.
Gonçalvesas šiuo metu dalyvauja Pamplonoje vykstančiame tarptautiniame "Bidasoa" seminare. "Tai buvo tikra staigmena tiek man, tiek mano šeimai. Tai galimybė augti savo pašaukime, misijoje ir toliau bręsti savo formacijoje", - dėkingai sako jis.
Suvokdamas pastoracijos poreikį savo šalyje, jis priduria: "Nors mano vyskupijoje yra daug katalikų, tačiau mažai kunigų ir mažai parapijų. Todėl esu labai dėkingas visiems CARF fondo geradariams už man suteiktą galimybę. Man buvimas Bidasoa yra didelis turtingumas, nes leidžia atrasti visuotinės Bažnyčios didybę".
Savo liudijimą ji baigia nuoširdžia padėka CARF fondui, kurio pagalba buvo labai svarbi jos pašaukimui.
Marta Santínreligijos žurnalistė.
