Per savo apaštališkąjį vizitą Azijoje ir Okeanijoje popiežius Pranciškus Džakartoje surengė tarpreliginį susitikimą, Indonezija (šalyje, kurioje daugumą sudaro musulmonai ir kurioje yra tik 10 % krikščionių ir 3 % katalikų), Istiqlal mečetėje (plg. Kalba 5-IX-2024).
Pastatą suprojektavo krikščionis architektas, o su katalikiška Marijos Ėmimo į dangų katedra jį jungia "draugystės tunelis". Jame popiežius Pranciškus gyrė kilnumas ir harmonija įvairovėjekad krikščionys galėtų liudyti savo tikėjimą dialoge su didžiosiomis religinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis. Jo vizito šūkis buvo "tikėjimas, brolybė, supratimas".
Jis skatino Popiežius Pranciškus tikintieji, norintys tęsti bendravimą - simbolizuoja tai, kad draugystės tunelis- Raginu jus ir toliau eiti šiuo keliu: kad visi turėtume dalyvauti šalies gyvenime: "Raginu jus ir toliau eiti šiuo keliu: kad visi turėtume dalyvauti šalies gyvenime, visi kartupuoselėdami savo dvasingumą ir praktikuodami savo religiją, galime ieškoti Dievo ir prisidėti prie atviros visuomenės kūrimo.Europos Sąjunga yra "Europos Sąjunga", grindžiama abipuse pagarba ir abipuse meile, galinti izoliuoti nelankstumą, fundamentalizmą ir ekstremizmą, kurie visada yra pavojingi ir niekada nepateisinami.
Šioje perspektyvoje popiežius Pranciškus norėjo jiems duoti dvi gaires. Pirma, visada matyti giliai. Juk nepaisant religijų skirtumų - doktrinų, apeigų ir praktikų skirtumų - "galėtume sakyti, kad visų religinių jausmų bendra šaknis yra viena: susitikimo su dieviškumu siekis, begalybės troškulys, kurį Aukščiausiasis įdėjo į mūsų širdis, didesnio džiaugsmo ir už mirtį stipresnio gyvenimo ieškojimas, kuris gaivina mūsų gyvenimo kelionę ir skatina mus išeiti iš savęs, kad sutiktume Dievą".
Popiežius Pranciškus primygtinai pabrėžė esminį dalyką: "Giliai žvelgdami, suvokdami tai, kas teka intymiausioje mūsų gyvenimo dalyje, pilnatvės troškimą, kuris gyvena mūsų širdies gelmėse, atrandame, kad visi esame broliai, visi piligrimai, visi esame kelyje pas Dievą.daugiau nei tai, kas mus skiria".
Taip popiežius Pranciškus užsiminė apie vieną iš svarbiausių šių dienų klausimų: religijų svarbą ir tikinčiųjų dialogą bei bendradarbiavimą (plg. Ismatu Ropi, Indonezijos musulmonų mokslininkė, "Indonezijos tarpreliginio dialogo raktas", in Alfa ir Omega 12-IX-2024).
Po kelių dienų popiežius Pranciškus pasakys jaunimui Singapūre: "visos religijos yra kelias į Dievą". (Susitikimas(13-IX-2024). Tai pasakytina apie pačias religijas ir tiek, kiek jos gerbia žmogaus orumą ir neprieštarauja krikščionių tikėjimui. Todėl tai nesakoma apie tokias religijos deformacijas kaip smurtas, terorizmas, satanizmas ir pan.
Kita vertus, popiežius Pranciškus taip pat neteigė, kad religijos yra lygiavertės viena kitai ar kad krikščioniškoje perspektyvoje jos turi tokią pačią vertę (plg. dekretą Nr. Nostra aetate Vatikano II Susirinkimo ir vėlesnio magisteriumo, plg. Dominus Iesus2000 m.).
Iš tiesų katalikų doktrina moko, kad religijos kartu su tiesos ir gėrio elementais turi elementų, kuriuos reikia apvalyti (taip pat žr. Tarptautinės teologinės komisijos dokumentą, Krikščionys ir religijos, 1996).
Antra, popiežius Pranciškus pakvietė rūpintis tikinčiųjų tarpusavio santykiais. Kaip požeminė perėja sujungia, sukuria jungtį, taip ir "tai, kas mus iš tikrųjų suartina, yra sukurti ryšį tarp mūsų skirtumų, rūpintis draugystės, dėmesio, abipusiškumo ryšių puoselėjimu".
Iš tiesų, anaiptol ne reliatyvizmas ar sinkretizmas, šios sąsajos - kaip tvirtino ir praktikavo ankstesni popiežiai - "leidžia mums dirbti kartu, eiti kartu siekiant tam tikro tikslo, ginant žmogaus orumą.Kova su skurdu ir taikos skatinimas. Vienybė gimsta iš asmeninių draugystės ryšių, abipusės pagarbos, abipusės kitų erdvių ir idėjų gynybos.
Kitaip tariant, kalbama apie "skatinti religinę harmoniją žmonijos labui."Šia proga parengtoje bendroje deklaracijoje laikomasi šių nuostatų (plg. Bendras Istiqlal pareiškimas).
"Joje prisiimame atsakomybę už dideles ir kartais dramatiškas krizes, keliančias grėsmę žmonijos ateičiai, ypač karus ir konfliktus, kuriuos, deja, taip pat skatina religijos instrumentalizavimas, taip pat aplinkos krizę, tapusią kliūtimi tautų augimui ir sambūviui.
Atsižvelgiant į tai, svarbu skatinti ir stiprinti visoms religinėms tradicijoms būdingas vertybes ir padėti visuomenei "išgyvendinti smurto ir abejingumo kultūrą".
Papua Naujojoje Gvinėjoje (kur dauguma gyventojų yra krikščionys, o ketvirtadalis jų - katalikai) popiežius Pranciškus pažymėjo atvykęs į šalį: "Visiems, kurie skelbiasi esą krikščionys, - sakė jis atvykęs į šalį, - primygtinai raginu niekada nesusiaurinti savo tikėjimo iki apeigų ir priesakų laikymosi, bet siekti, kad jį sudarytų meilė, meilė Dievui, meilė kitiems, meilė Dievui ir meilė Bažnyčiai. mylėti Jėzų Kristų ir juo sektiir gali tapti gyvenamoji kultūraįkvepiantys protai ir veiksmai, paverčiantys save šviesos švyturys kelionei nušviesti.
Taip tikėjimas galės padėti visai visuomenei augti ir rasti gerus bei veiksmingus sprendimus pagrindiniams jos iššūkiams.Susitikimas su valdžios institucijomis APEL Haus, Port Moresbis, 2024 m. rugsėjo 7 d.).
Rytų Timore (kur kontekstas gana įvairus: didžioji dauguma - katalikai) jis kvietė katalikus pirmiausia rūpintis savo tapatybe: ""Nenustokite gilinti Evangelijos doktriną, nesugebėti subręsti dvasinis, katechetinis ir teologinis ugdymasnes visa tai būtina, kad paskelbti Evangeliją šioje jūsų kultūroje ir kartu, jį išvalyti. archajiškų ir kartais prietaringų formų" (Susitikimas su katalikų hierarchais ir pastoracijos bendradarbiais Dilio katedroje, 2024 m. rugsėjo 10 d.).
Prisiminkime, - pridūrė popiežius Pranciškus, - kad su kvepalaiLiudydami nuoseklų krikščionišką gyvenimą, turime patepti Kristaus kojas, kurios yra mūsų tikėjimo brolių ir seserų kojos, pradedant nuo pačių vargingiausiųjų.
Labiausiai privilegijuotieji yra skurdžiausi. Šiais kvepalais turime jais pasirūpinti. Čia iškalbingas gestas, kurį tikintieji daro sutikę jus, kunigus: jie paima pašventintą ranką, prideda ją prie kaktos kaip palaiminimo ženklą" (Ten pat).
Galiausiai Singapūre (ekonomikos ir materialinės pažangos priešakyje, kuriame krikščionių nedaug, bet kuris yra gyvas ir atsidavęs broliškam etninių grupių, kultūrų ir religijų dialogui) per Mišias, kurias jis šventė nacionaliniame stadione (Singapore Sports Hub, plg. Homilija,12-IX-2024), popiežius Pranciškus pabrėžė, kad be meilės niekas nekuriamaTai naivus teiginys, nors kai kas gali manyti, kad jis yra naivus.
[Šis tekstas yra sutrumpinta teksto, kuris bus paskelbtas žurnale "Omnes" 2024 m. spalio mėn., versija].
Ramiro Pellitero Iglesias, Navaros universiteto Teologijos fakulteto pastoracinės teologijos profesorius.
Paskelbta Bažnyčia ir naujoji evangelizacija.
