Nuo pat savo įkūrimo 1989 m. CARF veikia kaip jungtis tarp tūkstančių geradarių, norinčių finansiškai prisidėti prie studijų stipendijų ir stipendijų kunigams ir seminaristams iš viso pasaulio, kad jie gautų tvirtą teologinį, žmogiškąjį ir dvasinį pasirengimą.
Daugiau kaip 800 vyskupų iš 131 šalies nori, kad kai kurie jų kunigai ir seminaristai studijuotų Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete Romoje arba Navaros universiteto Pamplonoje Bažnytinių studijų fakultetuose. Savo ruožtu jie žmogiškąjį ir dvasinį ugdymą baigia Sapientiae (Roma) ir Bidasoa (Pamplona) tarptautinėse bažnytinėse kolegijose. Kad galėtų vykdyti šią mokymai taip pat prašo studijų stipendijų savo kandidatams.
Tokių geradarių ir rėmėjų kaip jūs dėka CARF fondas patenkina didžiąją dalį prašymų, tačiau poreikiai auga ir mes norime, kad visi prašymai būtų patenkinti.
18 000 eurų yra suma, reikalinga kandidatui, kad jis galėtų metus gyventi, studijuoti ir mokytis Romos arba Pamplonos universitetuose. Labiausiai nepasiturinčios pasaulio vyskupijos prašo savo kandidatams skirti visą stipendiją. Visais atvejais vyskupija padengia nedidelę dalį klieriko rengimo jo kilmės šalyje išlaidų, taip parodydama savo įsipareigojimą ateityje kuo geriau panaudoti pagalbą.
Maždaug kiekvienais mokslo metais CARF fondas skiria tiesiogines ir netiesiogines stipendijas: 400 seminaristų, 1 120 vyskupijos kunigų ir 80 religinių institucijų narių.
Kiekvieną fondo skiriamą stipendiją galima suskirstyti taip:
Asmenines išlaidas visada padengia studentas arba vyskupija.
Centrinė Bažnyčios statistikos tarnyba rūpinosi pastarosiomis dienomis išleistu Popiežiškuoju 2022 metų metraščiu ir 2020 metų Bažnyčios statistikos metraščiu.
Juose surinkti 2019-2020 m. dvejų metų duomenys leidžia apžvelgti Katalikų Bažnyčios tikrovę įvairiose šalyse ir skirtinguose žemynuose, taip pat išryškinti kai kurias naujoves, susijusias su Bažnyčios gyvenimu šiuolaikiniame pasaulyje.
Katalikų buvimas nesikeičia pasauliniu mastu, tačiau jis keičiasi, jei analizuotume katalikų skaičių skirtinguose žemynuose. Tai patvirtina didžiausią padidėjimą Afrikos žemyne ir santykinį padidėjimą Azijoje. Kita vertus, Europoje pastaraisiais metais nuolat mažėja. Amerika ir Okeanija išlieka stabilios, palyginti su bendru pasaulio skaičiumi.
Išanalizuoti duomenys apie kunigus visose katalikiškojo pasaulio bažnytinėse apygardose, tiek vyskupijose, tiek vienuolynuose, rodo, kad kunigų skaičius mažėja. 2020 m. pabaigoje pasaulyje buvo 410 219 kunigų, t. y. 4 117 kunigų mažiau nei ankstesniais metais. Tik Afrikoje ir Azijoje kunigų skaičius reikšmingai išaugo - per nagrinėjamą dvejų metų laikotarpį jų skaičius pasaulyje iš viso padidėjo + 1 782 kunigais.
Galime pastebėti aiškų disbalansą tarp katalikų ir kunigų skaičiaus pasaulyje, todėl bendra pastoracinė našta yra labai didelė.
Kandidatų į kunigystę visame pasaulyje padaugėjo nuo 114 058 klierikų 2019 m. iki 111 855 2020 m. Iš viso pasaulyje 2019-2020 m. stebima pagrindinių klierikų skaičiaus tendencija paliečia visus žemynus, išskyrus Afriką, kur klierikų padaugėjo 2,8%. Nuo 32 721 iki 33 628 seminaristų.
Sumažėjęs kunigų pašaukimai yra didelis, ypač Europoje (-4,3%), nors jis taip pat pastebimas Amerikoje (-4,2%) ir Azijoje (-3,5%).
Procentinis seminaristų pasiskirstymas pagal žemynus per dvejus metus šiek tiek pakito. 2019 m. Afrikos ir Azijos šalių dalis sudarė 58,3%, o 2020 m. jų dalis padidės iki 59,3%. Okeanijoje pastebimas tam tikras neigiamas koregavimas. Amerikoje ir visoje Europoje jų dalis mažėja. Amerikos ir Europos klierikų dalis sudarė beveik 41%, o po metų ji sumažėja iki 39,9%.
Pastaraisiais metais Afrikoje ir Azijoje nuolat gimsta kunigų pašaukimai. Šie būsimieji kunigai rems ir stiprins Europos ir Amerikos Bažnyčias. Šie duomenys padeda mums realiai suvokti, kokia atsakomybė mums, katalikams, tenka rūpintis kiekvienu nauju pašaukimu su didžiausiu rūpestingumu. Remti vyskupijas, rengiančias seminaristus, ypač nepalankiausioje padėtyje esančiuose žemynuose.
Bibliografija
- Annuario Pontificio 2022 ir Annuarium Statisticum Ecclesiae 2020
