Į Visų šventųjų diena džiaugiamės ir gydome tuos, kurie mirė Dievo malonėje ir jau yra danguje.
Visų sielų dieną meldžiamės už tuos, kurie vis dar yra skaistykloje, kad kuo greičiau apsivalę galėtų džiaugtis dangiškąja garbe.
Abi šventės kviečia mus susimąstyti apie mirties paslaptį, kurią pats Jėzus norėjo prisiimti, kad mes galėtume ją įveikti.
Ji taip pat turėtų paskatinti mus susimąstyti apie galutinį mūsų gyvenimo likimą: pasiekti didžiausią laimę, kuriai mus sukūrei (dangų).Tikroji pragaro nesėkmė arba "atpildas" už skaistyklą, kai žmogus tinkamai apsivalęs. Čia nėra vietos raganoms ar iš JAV importuotoms vartotojiškoms šventėms, tokioms kaip Helovinas. Mes švenčiame gyvenimą, o ne mirtį.
Šios šventės pagrindas yra tikėjimas šventųjų bendryste, kurį išpažįstame Tikėjimo išpažinimo pabaigoje.
"Kadangi visi tikintieji sudaro vieną kūną, vieno gėris perduodamas kitiems.... Todėl būtina tikėti, kad Bažnyčioje egzistuoja gėrybių bendrystė.. Tačiau svarbiausias narys yra Kristus, nes Jis yra galva....
Taip Kristaus gėris perduodamas visiems nariams, o šis perdavimas vyksta per Bažnyčios sakramentus" (Šv. Tomas, simb. 10) (Katekizmas, 947).
Niekada nesame vieni, Jėzus Kristus ir visi mūsų tikėjimo broliai ir seserys mus lydi ir palaiko.
Ankstyvojoje Jeruzalės bendruomenėje mokiniai atkakliai laikėsi apaštalų mokymo, bendrystėDuonos laužymas ir maldos (Apd 2, 42).
Tikėjimo bendrystė: Tikinčiųjų tikėjimas yra iš apaštalų gautas Bažnyčios tikėjimas, gyvenimo lobis, kuris praturtėja, kai juo dalijamasi (Katekizmas, 949).
Daugybė įtikėjusiųjų buvo vienos širdies ir vienos sielos, ir niekas nelaikė, ką turi, savo nuosavybe, bet dalijosi viskuo (Apd 4, 32).
Labdaros bendrystė"Šventųjų bendrystėje" : "Šventųjų bendrystėje". nė vienas iš mūsų negyvena sau, kaip ir nemiršta sau. (Rom 14, 7).
Jei kenčia vienas narys, kartu su juo kenčia ir visi kiti. Jei vienas narys pagerbiamas, visi kiti dalijasi jo džiaugsmu. O jūs esate Kristaus kūnas ir kiekvienas atskirai jo nariai (1K 12, 26-27).
Mažiausias mūsų darbas, padarytas iš meilės, yra naudingas visiems, nes šis visų žmonių, gyvų ir mirusių, solidarumas grindžiamas šventųjų bendryste.
"Tarp mūsų, tikinčių Kristų ir į Jį įjungtų per Krikštą, yra gyvenimo bendrystė. Jėzaus ir Tėvo santykiai yra šios meilės ugnies modelis.
O "šventųjų bendrija" yra viena didelė šeima. Mes visi esame šeima, šeima, kurioje visi stengiamės vieni kitiems padėti ir palaikyti. Popiežiaus Pranciškaus katechezė.
Taip pat pasikliaukime šventųjų užtarimu. "Kadangi esantys danguje yra glaudžiau susivieniję su Kristumi, jie dar tvirčiau sutvirtina visą Bažnyčią šventume... Jie nenustoja mūsų užtarti pas Tėvą.
Jie per vienintelį Dievo ir žmonių Tarpininką, Jėzų Kristų, pateikia nuopelnus, kuriuos įgijo žemėje... Todėl jų broliškas rūpestis yra didelė pagalba mūsų silpnumui" (Vatikano II Susirinkimas, Lumen gentium 49).
Kai kurie šventieji, artėdami prie mirties, suvokė, kad iš dangaus gali ir toliau daryti didžiulį gėrį: "Neliūdėkite, po savo mirties būsiu jums naudingesnis ir padėsiu jums veiksmingiau nei gyvendamas" (šventasis Dominykas Guzmanas, mirštantis, savo broliams, plg. Jordanas Saksonietis, lib 43).
"Savo dangų praleisiu darydamas gera žemėje" (Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, verba) (plg. Katekizmas 956).
Ypač šaukimės Marijos, Viešpaties Motinos ir viso šventumo veidrodžio. Tegul ji, visa šventoji, padaro mus ištikimais savo sūnaus Jėzaus Kristaus mokiniais ir tegul kuo greičiau paima mirusiuosius skaistykloje į dangų. Amen.
Kur galima švęsti mirtį, o ne gyvenimą, raganas? Be abejo, mūsų gyvenime Helovinas, ar kaip jį bepavadintume visose geografinėse platumose, neturi prasmės. Mes esame iš šventųjų ir meldžiamės už savo mirusiuosius.
Francisco Varo Pineda
Navaros universiteto mokslinių tyrimų direktorius.
Teologijos fakultetas. Šventojo Rašto profesorius.
