Todėl pašaukimai visada reikalingi ir priduria popiežius, "ypač šiandien, kai dėl pandemijos kankinasi pažeidžiamumas ir kančia."Naujasis", kuris sukėlė netikrumą ir baimę dėl ateities ir pačios gyvenimo prasmės".
Labai tiesa, kad šventasis Juozapas susijęs su giliausiomis kiekvieno žmogaus svajonėmis. Pranciškus pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus svajonė yra meilė širdyje: "Būtent meilė suteikia gyvenimui prasmę, nes atskleidžia jo paslaptį. Gyvenimą galima turėti tik tada, kai jis yra dovanojamas, tik tada, kai jis visiškai atiduodamas"..
Taigi Dievas, galima sakyti, yra "pirmasis šventojo Juozapo sapnų veikėjas": "Per sapnus, kuriuos jam įkvėpė Dievas, jis savo egzistenciją pavertė dovana". Jis suteikė šventajam Juozapui gebėjimą atiduoti save, visiškaiJis buvo didžiųjų Dievo planų, lemiančių žmonijos išganymą, žmogus. Ir tai daryti paprastu gyvenimu, be ypatingo žmogaus spindesio.
Be daugelio dalykų, kaip matome, verta atkreipti dėmesį į Pranciškaus terminologiją, kurioje užsimenama apie Dievo valios atpažinimą per sapnus, bent jau šv.Juozapo atveju. Nes kaip ir mes turime reikšmę (išorinis) ausies, mumyse yra kažkas iš "vidinė ausis".. Ir čia kalbama ne apie anatominę struktūrą ausies būgnelio gale, o apie sielos gebėjimas: gebėjimas įsiklausyti į pačius paprasčiausius ženklus, kuriuos mums siunčia Dievas.
Šventojo Juozapo atveju, rašo popiežius, "jo budriai vidinei ausiai reikėjo tik nedidelio signalo, kad atpažintų jo balsą (...).Dievo balsas). Atkreipkite dėmesį, kad tai galioja ir Viešpaties kvietimams mums:
"Dievas nemėgsta apsireikšti įspūdingu būdu, prievartaudamas mūsų laisvę. Jis švelniai mums atskleidžia savo planusJis ne apakina mus šokiruojančiomis vizijomis, bet švelniai priartėja prie mūsų vidaus, suartėja su mumis ir kalbasi su mumis per mūsų mintis ir jausmus. Taigi, kaip ir šventajam Juozapui, jis kelia mums aukštus ir netikėtus tikslus.
Kaip ir Jėzaus tėvas, Dievo kvietimai verčia mus keisti savo planus, jie prašo drąsos sekti Jo valia, Jie verčia mus išeiti, atsiduoti, peržengti ribas:
"Nėra tikėjimo be rizikos, - patvirtina Pranciškus. Tik drąsiai atsiduodant malonei, atidėdamas savo planus ir patogumus, žmogus iš tiesų sako Dievui "taip".. Ir kiekvienas "taip" duoda vaisių, nes jis atitinka didesnį planą, kurio detales mes tik įžvelgiame, bet kurį dieviškasis Menininkas žino ir įgyvendina, kad kiekvienas gyvenimas taptų šedevru.
Tačiau Juozapo klausymasis ar pritarimas yra ne pasyvus, o aktyvus: jis drąsiai ir tvirtai veikia (Ap. Laiškas Patris Corde, 4). "Tegul jis, Pranciškus, padeda visiems, ypač jaunuoliams, kad jie įgyvendintų Dievo jiems skirtas svajones; tegul įkvepia drąsią iniciatyvą ištarti "taip" Viešpačiui, kuris visada nustebina ir niekada nenuvilia".
Turime misiją, "Neleiskite prarasti nė vieno pašaukimo".. Jūs galite mums padėti tai pasiekti.
"Kiekvienas tikras pašaukimas gimsta iš savęs dovanojimo, kuris yra paprasto pasiaukojimo brandinimas. Tokia branda reikalinga ir kunigystėje bei pašvęstajame gyvenime. Kai pašaukimas, nesvarbu, ar tai būtų santuokinis, ar celibato, ar mergystės gyvenimas, nepasiekia savęs dovanojimo brandos, sustodamas tik ties pasiaukojimo logika, tada, užuot tapęs meilės grožio ir džiaugsmo ženklu, jis rizikuoja išreikšti nelaimingumą, liūdesį ir nusivylimą". (Patris corde, 7).
Kur pasireiškia ši savęs dovana? Tai matyti iš darbų: jo "pasiryžimo susidurti su naujomis situacijomis kiekviena proga, nesiskundžiant tuo, kas vyksta, pasirengus ištiesti ranką, kad viskas būtų ištaisyta", Šventasis Juozapas buvo "dangiškojo Tėvo ištiesta ranka savo Sūnui žemėje".. Ir tai yra būtent Todėl ji yra geras pavyzdys visiems pašaukimams, pašauktiems būti Dievo Tėvo meilės įrankiais, "Darbščios Tėvo rankos, skirtos jo sūnums ir dukterims".
Taigi popiežius nurodo Juozapas taip pat kaip "pašaukimų globėjas".. Atidžiai ir rūpestingai rūpindamasis, atidėdamas į šalį savo ambicijas ir nostalgiją, jis skatina mus rūpintis tuo, ką Viešpats mums patikėjo per Bažnyčią.
"Palaikykite savo kunigus su meile ir malda už jų pašaukimuskad jie visada būtų ganytojai pagal Dievo širdį". Popiežius Pranciškus
Šventasis Juozapas yra teisus žmogus, kuris meldžiasi ir ramiai vykdo savo nuolankią darbas dailidės (plg. Mt 13, 55), kantriai ir kantriai kasdienybėje. Jis "žino, kad egzistencija kuriama tik nuolat laikantis didžiųjų pasirinkimų". Taip jis tikrai "įkvėpė ne to meto kronikas, bet kiekvieno tėvo, kiekvieno darbininko ir kiekvieno krikščionio kasdienį gyvenimą per amžius. Nes pašaukimas, kaip ir gyvenimas, bręsta tik per kasdienę ištikimybę". Pavyzdys Šv. Juozapai, saugokite ir tarnaukite
Ir šią ištikimybę, kaip jau matėme, maitina tai, ką išreiškia pats žodis: pasitikėjimas Dievu, kuris nuo pat pradžių jam sako: "Nebijok". Šie žodžiai padeda vadovauti ne tik kelionės pradžiai, bet ir visai kelionei, ją sustiprina ir nukreipia į džiaugsmo kelionę. Verta perskaityti šią pastraipą, esančią Pranciškaus žinia:
"Nebijok: šiuos žodžius Viešpats skiria ir tau, brangi sesuo, ir tau, brangus broli, kai, net ir būdamas neaiškus ir dvejodamas, jauti, kad nebegali atidėti noro atiduoti Jam savo gyvybę.
Žodžius, kuriuos Jis jums kartoja, kai, kad ir kur būtumėte, galbūt išbandymų ir nesusipratimų sūkuryje, kasdien stengiatės vykdyti Jo valią.
Tai žodžiai, kuriuos iš naujo atrandate, kai pašaukimo kelyje grįžtate prie savo pirmosios meilės. Tai žodžiai, kurie kaip priedainis lydi tuos, kurie, kaip ir šventasis Juozapas, savo gyvenimu kasdien ištikimai taria Dievui "taip".
Ramiro Pellitero Iglesias
Pastoracinės teologijos profesorius
Teologijos fakultetas
Navaros universitetas
Paskelbta leidinyje "Bažnyčia ir naujoji evangelizacija".
