Mark Cloyd Degrano Tadeo yra Banguedo vyskupijos (Filipinai) klierikas.
"2011 m. įstojau į Marijos Taikos Karalienės seminariją Tarlako mieste, Filipinuose. Taikos Karalienės didžioji seminarija Tarlako mieste, Filipinuose.
Pašaukimą gavau būdamas labai jaunas, vos 15 metų, padedamas savo parapijos kunigo, kurį laikau pavyzdingu kunigu.
Kadangi mokiausi katalikiškoje mokykloje, bažnytinis gyvenimas man nebuvo svetimas, kaip ir kunigo figūra. Mūsų vakarėliai mokykloje būdavo skirti šventųjų šventėms arba kokioms nors Bažnyčios šventėms.
Tačiau lemtingiausias dalykas, dėl kurio supratau Viešpaties pašaukimą, buvo tas, kai mokykloje prisijungiau prie ministrantų klubo. Iš pradžių nenorėjau prisijungti, bet klubai, kuriuos buvau pasirinkęs, manęs nepriimdavo, o šis klubas priėmė, ir aš buvau priimtas.
Be to, vietų skaičius nebuvo ribojamas. Tie gyvenimo Bažnyčioje metai; kasdienės Mišios, novenos į Nuolatinės Pagalbos Motiną kiekvieną trečiadienį, misijų Mišios kaimynystėje, "fiestos", kurias rengdavome mano parapijos kunigo šeimos namuose, rekolekcijos parapijoje su rekolekcijų vadovu, kuris priversdavo mus verkti Taizé tipo maldos metu, ir daugybė kitų dalykų - visa tai tokiam jaunam berniukui kaip aš padėjo užsidegti troškimu būti tokiam kaip mano parapijos kunigas, troškimu būti kunigu.
Šis troškimas išsipildė po pokalbio su mano parapijos kunigu, vyskupijos pašaukimų vadovu, kuris buvo labai malonus, ir vyskupijos vyskupu, nes 2011 m. įstojau į seminariją.
Po penkerių metų, praleistų Tarlake, kai jau ruošiausi baigti filosofijos bakalauro studijas, mano seminarijos rektorius, kuris studijavo Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete Romoje, rekomendavo savo vyskupui studijuoti čia, Ispanijoje, ir atsakymas buvo palankus. Tačiau tais metais negalėjau atvykti iš karto, nebuvo pakankamai stipendijų. Likau ten dirbti sekretore ir bibliotekininke, kol laukiau kitų metų stipendijos.
Šie metai man buvo ypatingi kunigiškojo pašaukimo atžvilgiu, nes kunigai, su kuriais dirbau ir gyvenau metus, savo intensyviu maldos gyvenimu, meile Viešpačiui kaskart švenčiant šventąsias Mišias, gerumu, požiūriu į sunkumus ir atsidavimu savo darbui - visa tai sustiprino mane kuo didesniam atsidavimui Viešpačiui.
2017 m. atvykau čia, į Bidasoa, kartu su kitu seminaristu iš Masbatės vyskupijos Aurelijumi Mendoza. Ir beveik ketveri metai gyvenimo šioje Bidasotarų šeimoje man buvo brangūs daugeliu atžvilgių, bet visų pirma meile Viešpačiui ir brolyste, kurią puoselėjame.
Per vieną savo pastoracinį darbą čia, Ispanijoje, konkrečiai Albergue de la Parroquia de Santiago el Real Logroño mieste. Kasdien sulaukdavome piligrimų iš įvairių šalių. Ten paruošdavome jiems lovas,
Išvalėme visus parapijos nakvynės namus, ypač tualetus, kad 13.00 val. atidarius nakvynės namus jiems būtų malonu, 18.00 val. vakare - Mišios už piligrimus, po to paruošėme jiems vakarienę, taip pat kartu su jais vakarieniavome, po to visi meldėmės Bažnyčioje, o kai kurie dalijosi savo patirtimi kelyje ir kalbėjosi apie savo gyvenimą. O kai ruošėme pusryčius kitai dienai, viena iš tos dienos piligrimų, ponia iš Vietnamo, priėjo prie manęs padėkoti ir papasakojo, kad dėl sūnaus mirties daugiau kaip 30 metų buvo nutolusi nuo Bažnyčios, bet tą dieną per patirtį parapijos nakvynės namuose vėl pajuto ir patyrė Dievo meilę, ir nežinia kodėl abi baigėme verkti.
Tai man padeda vis geriau suprasti visiško atsidavimo Kristui reikšmę pašaukime į kunigystę. Ir kaip šventasis Laurynas, Manilos protomartyras, kuris sako: "Jei turėčiau tūkstantį gyvybių, paaukočiau jas Viešpačiui tūkstantį kartų", taip ir aš pareiškiu".
"Pirmajame laiške tesalonikiečiams šventasis Paulius sako, "Visur dėkokite, nes to iš jūsų nori Dievas Kristuje Jėzuje." Visiems Dievo žmonėms, vaikščiojantiems po mano vyskupiją, mano vyskupui ir presbiterijai, mano šeimai ir man, iš visos širdies dėkoju už jūsų nenuilstamą ir besąlygišką meilę bei atsidavimą kiekvienai vietinei Bažnyčiai, kad jūsų nepakeičiama pagalba mūsų formacijai galėtume nešti Kristų į įvairių kultūrų ir krikščioniškojo gyvenimo krypčių žmonių gyvenimus.
Noriu padėkoti už viską, ką dėl mūsų darote. ir šis jo darbas meilė Dievui ir a Bažnyčia yra įkvėpimo šaltinis mums formuoti lo geriausiai užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas kad mes darome kaip broliai adresu Kristus duoti vaisių y vaisiai adresu gausa (cf. Per 15, 5). Kiekvieną dieną meldžiuosi už juos ir širdis visada bus labai dėkingas savo dosnumas y geranoriškumas. Ir dar kartą dėkoju jums šiais žodžiais savo tarme "Agyamanak unay kadakayo amin, Dios ti ag - ngina!".
Remti pašaukimą bet kurioje pasaulio vietoje
A 18 000 eurų stipendija tai suma, kurios reikia, kad kandidatas galėtų vienerius metus gyventi ir studijuoti savo universitetuose Romoje ar Pamplonoje. Labiausiai nepasiturinčios pasaulio vyskupijos reikalauja, kad jų kandidatai gautų pilną stipendiją. Daugeliu atvejų dalį šių išlaidų padengia vyskupija, o mažesnę sumą reikia sumokėti kartu su kandidatu, kuris kreipiasi dėl jos.
Kas sudaro visą stipendiją?
Daugiau nei 800 vyskupų iš visų penkių žemynų kreipiasi dėl studijų stipendijų savo kandidatams. Tokių geradarių kaip jūs dėka CARF patenkina didžiąją dalį prašymų, tačiau poreikiai auga ir norime, kad visi prašymai būtų patenkinti.
Diagramoje parodyta visos stipendijos sudėtis.
Užklausų teiraukitės [email protected]
Banko pervedimai į CaixaBank
ES39 - 2100 - 1433 - 8602 - 0017 - 4788
