Franklinas Cavalcante yra San Sebastiano arkivyskupijos Rio de Žaneire klierikas. Jam 31 metai, jis jau daugiau nei metus studijuoja Bidasoa tarptautinėje seminarijoje ir Navaros universiteto Bažnyčios fakultetuose, gavęs CARF fondo stipendiją. Jis studijavo filosofiją Popiežiškajame Rio de Žaneiro universitete.
Jis yra vienintelis Joselinos Severino de Limos ir Vicente Cavalcante Inacio sūnus. Jo motina buvo religingesnė už tėvą, iš jos jis nuo mažens mokėsi tikėjimo. Seminaristas Franklinas pasakoja apie savo pašaukimą.
Jaunystėje norėjau tapti futbolininku, nes norėjau rasti tikrąjį kelią į laimę. Deja, priėmęs pirmąją Komuniją, nutolau nuo Bažnyčios ir retai lankiausi Mišiose.
Tačiau būdamas 18 metų per vienas iš nedaugelio Mišių, kuriose dalyvavau, išgirdau, kaip Dievas man kalba.. Nuo tada pradėjau rimtai žiūrėti į krikščioniškąjį gyvenimą ir pradėjau lankyti Krizmos kursus. Priėmiau Sutvirtinimo sakramentą ir pradėjau padėti savo parapijos pastoracijoje kaip katechetas ir maldos grupės pamokslininkas.
Pamažu atradau, kad Jėzus Kristus, mano gyvenimo pilnatvė, yra tai, kas daro mane tikrai laimingą. Iki tol niekada negalvojau tapti kunigu, tačiau pastoracinis darbas parapijoje man padėjo suprasti, kad žmonėms reikia ganytojų.
Todėl giliai pasikalbėjau su savo parapijos kunigu ir pradėjau savo pašaukimo kelionę. Po dvejų metų dalyvavimo pašaukimų susitikimuose supratau, kad kunigystė yra mano pašaukimas ir mano kelias į laimę. Padėti pažinti Jėzų Kristų ir padaryti žmones Dievo draugais - tai misija, kurią, tikiuosi, vykdysiu visą gyvenimą.
Esu įsitikinęs, kad man suteikiama formacija padės tapti XXI a. kunigu, kuris, mano nuomone, visų pirma turi būti Kristaus draugas, savo gyvenimu liudijantis meilę Bažnyčiai ir sieloms.
Nuoširdžiai tikiu, kad Bidasoa tarptautinis seminaras yra palaiminimas mūsų kunigiškam ugdymui. Čia gauname labai gerą formaciją, padedančią augti draugystėje su Kristumi ir taip bręsti kunigiškajame pašaukime. Patirti Visuotinės Bažnyčios turtingumą su tiek daug brolių iš įvairių šalių yra tarsi išgyventi "Sekmines".
Iš daugelio teigiamų mūsų seminarijos aspektų norėčiau išskirti dvasinę pagalbą. Kasdien dalyvaujame šventosiose Mišiose, turime laiko asmeninei maldai ir dažnai naudojamės atgailos sakramentu. Taip pat gauname didelę paramą studijoms, kurią papildo trys bibliotekos, suteikiančios gerą studijų erdvę, literatūros, filosofijos ir teologijos knygų.
Taip pat esu dėkingas Navaros universiteto dėstytojams už kantrybę, kurie mus palaikė ir suprato, kad kalba yra sudėtinga (todėl jie kalba lėtai).
Manau, kad šiais laikais, kuriais gyvename, kai, kaip sako popiežius Pranciškus, "keičiasi epocha", kai daug jaunų žmonių yra nutolę nuo Dievo, siekiant skatinti kunigiškuosius pašaukimus, visų pirma svarbi krikščionių tautos malda, kad pjūties Viešpats atsiųstų darbininkų. Be to, būtina, kad kunigai darniu ir brandžiu gyvenimu liudytų kunigiškojo pašaukimo grožį.
Šiandien Brazilijoje sekuliarizacija ir protestantizmo įsigalėjimas daro įtaką katalikų religijai. Dėl šios priežasties Bažnyčios misija šiandien labiau nei bet kada anksčiau yra skelbti gerąją Jėzaus Kristaus naujieną. Labai svarbu skatinti jaunimo susitikimą su Jėzaus asmeniu, kad jame jie atrastų patikimą kelią į laimę. Sekuliarizacijos akivaizdoje turime gyventi tikėjimu kaip Prisikėlusiojo liudytojai, o protestantizmo akivaizdoje turime pristatyti tikėjimo tiesą.
Todėl manau, kad svarbiausi Rio de Žaneiro apaštališkieji poreikiai yra šie: asmeninis kiekvieno krikščionio atsivertimas ir iš to išplaukianti evangelizacija, pristatanti visą Jėzaus Kristaus Katalikų Bažnyčiai patikėtą turtingumą ir tiesą.
Galiausiai norėčiau padėkoti CARF fondas ir visiems geradariams už jų dosnią pagalbą, nes jų dėka galiu įgyti visapusišką išsilavinimą Bidasoa ir Navaros universitete. Tegul Dievas jus laimina ir tegul Mergelė Marija jus saugo. Meldžiuosi už jus.
► Jus gali dominti: Simonas, Tanzanijos klierikas: nuo inžinieriaus iki kunigo
