Ji, Bažnyčios pirmtakė ir motina, o kartu ir pirmoji mokinė, yra krikščioniškojo ir bažnytinio įžvalgumo modelis ir šerdis.
"Ėdžių skandale" (gyvulių šėrimo lovyje), Marija sužino, kad Dievas nori būti artimas ir pažįstamas. Ką ateina į skurdą ir atneša džiaugsmą bei meilęne baimė. Ir kas nori tapti mūsų maistu. Ten jis kontempliuoja ėdžiose gulinčio Dievo grožį.
Kol kiti tik praeina ir gyvena, o kai kurie "stebisi". Virgin Marija "laikėsi -Jis visa tai saugojo, saugojo, saugojo, saugojo, svarstydamas savo širdyje". (Lk 2, 19; taip pat plg. 51 eilutę).
Jo laikysena yra brandaus ir vaisingo tikėjimo išraiška. Iš tamsių Betliejaus tvartų, ji gimdo Dievo šviesą pasaulyje. Marija jau dabar išgyvena kryžių, be kurio nėra prisikėlimo, kaip būsimo įvykio nuojautą.
Taigi, Marija -Francisco finds padeda mums įveikti idealo ir tikrovės prieštaravimą.
Saugodamasis ir medituodamas. Galima sakyti, kaip vėliau daro popiežius, kad tai vyksta Marijos širdyje ir jos maldoje: nes ji myli ir meldžiasi, Marija, prieš maldą, jos metu ir po jos, geba į viską žvelgti iš Dievo perspektyvos.
"Pirmiausia Marija yra saugotoja, t. y. ji neišsisklaido. Ji neatmeta to, kas vyksta. Ji viską saugo savo širdyje, viską, ką matė ir girdėjo. Gražūs dalykai, pavyzdžiui, tai, ką jai pasakė angelas ir ką pasakojo piemenys. Bet taip pat ir tai, su kuo sunku susitaikyti: pavojus pastoti prieš santuoką, o dabar - apleistas tvarto, kuriame ji gimdė, ankštumas. Štai ką daro Marija: ji neišrenka, bet saugo. Ji priima tikrovę tokią, kokia ji yra, nesistengia jos užmaskuoti, susikurti savo gyvenimo, ji saugo ją savo širdyje".
Ir antrasis požiūris: kaip Marija saugo? Ji tai daro meditatyviai, persipynę įvykiai:
"Marija lygina skirtingas patirtis, ieškodama jas jungiančių paslėptų gijų. Jos širdyje, jos malda Ji atlieka šią nepaprastą operaciją: ji sujungia gražų ir negražų; ji jų neatskiria, bet sujungia". Štai kodėl Marija yra "katalikybės Motina", - daro išvadą popiežius, - "nes ji vienija, o ne skiria". "Ir taip ji perteikia visą prasmę, Dievo perspektyvą".
"...Motinos moka saugoti, jos moka sulaikyti gyvenimo gijas..." Popiežius Pranciškus
Gerai, "Šis visa apimantis žvilgsnis, kuris įveikia įtampas saugodamas ir medituodamas širdyje, yra motinų žvilgsnis, kurios neatskiria įtampų, bet jas saugo, ir taip auga gyvenimas. Tai žvilgsnis, kuriuo daugelis motinų priima savo vaikų situacijas. Tai konkretus žvilgsnis, kuris nepavargsta, kuris neparalyžiuoja susidūręs su problemomis, bet jas vertina plačiau.
Motinos, - tęsia ji, - žino, kaip įveikti kliūtis ir konfliktus, jos moka įdiegti taiką. Jie sugeba nelaimes paversti atgimimo ir augimo galimybėmis. Jie tai daro, nes žino, kaip saugoti. Motinos žino, kaip apsaugoti, kaip sulaikyti visas gyvenimo gijas.
Šiandien mums reikia "žmonių, gebančių austi bendrystės siūlus, kurie kontrastuoja su pernelyg daugybe spygliuotų susiskaldymo gijų". "Ir motinos žino, kaip tai padaryti".
Pranciškus pabrėžia motinų ir moterų gebėjimą tai daryti: "Motinos ir moterys žvelgia į pasaulį ne tam, kad jį išnaudotų, bet kad suteiktų jam gyvybės: žvelgdamos širdimi, jos sugeba išlaikyti svajones ir konkretumą, išvengdamos aseptinio pragmatizmo ir abstrakcijos".
Ji mėgsta pabrėžti, kad Bažnyčia yra motina ir moteris. "Ir Bažnyčia yra motina, ji yra tokia motina, Bažnyčia yra moteris, ji yra tokia moteris".
Ir jis, kaip ir kitais atvejais, daro išvadą, kad Bažnyčiai iš to išplaukia ši pasekmė:
"Štai kodėl negalime rasti moters vietos Bažnyčioje neatspindėdami jos moters-motinos širdyje. Tai moters vieta Bažnyčioje, didžioji vieta, iš kurios kyla kitos, konkretesnės, antraeilės vietos. Bet Bažnyčia yra motina, Bažnyčia yra moteris".
Ir baigiasi raginimu šiems naujiems metams: "...kad, Kadangi motinos dovanoja gyvybę, o moterys saugo pasaulį, dirbkime, kad skatintume motinas ir saugotume moteris.
Ramiro Pellitero Iglesias
Pastoracinės teologijos profesorius
Teologijos fakultetas
Navaros universitetas
Paskelbta leidinyje "Bažnyčia ir naujoji evangelizacija".
