Koffi Edem Amaglo yra kunigas iš Togo.
"Gimiau Toge ir gyvenau Toge iki atvykimo į Romą (beje, tai buvo mano pirmoji viešnagė Europoje) tęsti teologijos studijų.
Esu penktasis mamos vaikas. Mano tėvas turi daugiau vaikų; jis gyvena poligamijoje. Labai anksti vaikystėje kartu su mama ir broliais bei seserimis išmokau domėtis Bažnyčia ir krikščionių tikėjimu. Pradinėje mokykloje uoliai pradėjau katekizmą, o krikščioniškosios iniciacijos sakramentus gavau tuo pat metu, kai 1997 m., būdamas dvylikos metų, gavau pirmojo laipsnio studijų pažymėjimą (CEPD).
Savo šalyje, Toge, labai anksti susidūriau su šeimos konfliktais ir politinėmis socialinėmis problemomis (ypač su nacionaliniu streiku 1990-1992 m.). Visa tai giliai paženklino mano gyvenimą ir būsimą karjerą.
Jausdamas vidinę trauką Dievo ir Bažnyčios darbams ir nenustodamas mąstyti apie Kristaus, kuris šaukėsi manęs: "Pjūtis gausi, o darbininkų maža" (Mt 9, 32-38), žodžius, 1997 m. lapkričio 6 d., būdamas 12 metų, įstojau į Šv.
Nuo 1997 m. pradėjau kunigystės formacijos ir atpažinimo kursą, kol 2004 m. Mažojoje kunigų seminarijoje įgijau bakalauro laipsnį. Vyskupui sutikus, formaciją tęsiau vienerius metus propedeutinėje Šv. apaštalo Pauliaus seminarijoje Nočioje (2004-2005 m.).
Vėliau studijavau filosofiją (2005-2008 m.) ir teologiją (2009-20013 m.) Jono Pauliaus II tarpdiecezinėje didžiojoje seminarijoje Lomėje. Tarp filosofijos ir teologijos kursų 2008-2009 m. atlikau kanoninę praktiką savo vyskupijos Lomės Švenčiausiosios Jėzaus Širdies katedroje, o po paskutiniųjų metų seminarijoje buvau įšventintas į diakonus.
Dievo malone 2013 m. gruodžio 21 d. Lomėje buvau įšventintas kunigu. Iš karto pradėjau kunigišką tarnystę, kuri tęsiasi jau septintus metus.
Pirmiausia, 2013-2014 m. dirbau formatoriumi Šv.Pijaus X mažojoje kunigų seminarijoje, kurioje anksčiau pats buvau klierikas. Vėliau kunigiškąją tarnystę vykdžiau kaip vikaras Hédzranawoé Kristo Risorto parapijoje 2014-2020 m. iki atvykimo čia, į Romą.
Būdamas parapijos vikaru taip pat bendradarbiavau su Lomės vyskupijos Teisingumo ir taikos taryba.
Dirbdamas parapijoje turėjau lydėti daug krikščionių ir nekrikščionių tikinčiųjų, kurie susidūrė su problemomis, susijusiomis su socialine neteisybe, šeimyniniais konfliktais, keliančiais grėsmę žmonių orumui ir gyvenimo patirčiai: vaikų, moterų ir kt. Be to, bendra mūsų šalies socialinės ir politinės padėties atmosfera, smurtas po rinkimų, nedarbas su jo problemomis ir t. t. Visa tai turėjo patraukti mano dėmesį.
Supratau, kad seminarijoje gautą šios srities išsilavinimą reikia sustiprinti, kad galėčiau geriau padėti įveikti visus šiuos iššūkius, susijusius su žmonių gerove ir jų krikščioniškojo gyvenimo bei liudijimo ugdymu.
Būtent šia prasme apvaizdos dėka man pavyko baigti savo vyskupijos Teisingumo ir taikos tarybą, kurioje įgijau advokato padėjėjo specialybę, ir nuo tada, kontroliuojant vyskupui, turėjau bendradarbiauti su šia taryba. Galėjome įsteigti parapijų Teisingumo ir taikos tarybas visose vyskupijos parapijose, kurių konkrečios veiklos spektrą pageidavo Šventasis Sostas, kontroliuojant Popiežiškajai teisingumo ir taikos tarybai.
Kadangi Teisingumo ir taikos tarybos misija ypač susijusi su Bažnyčios socialinės doktrinos ir nagrinėjamų klausimų bei sprendžiamų problemų įvaldymu, reikalaujančiu tolesnės specializacijos šiuose dalykuose, man buvo būtina įgyti moralinės teologijos išsilavinimą, kad galėčiau judėti pirmyn. Būtent pagal šią mano vyskupo viziją buvo sudarytas mano studijų projektas.
Dieviškoji Apvaizda norėjo, kad mano CARF geradariai sutiktų padėti mums įgyvendinti šį projektą, ir štai esu čia, gyvenu Altomontės kunigų kolegijoje Romoje ir nuo 2020 m. spalio mėn. studijuoju moralinę teologiją (licenciatas) Šventojo Kryžiaus universitete.
Studijų projekte, kurį labiausiai paskatino po studijų tarnauti Teisingumo ir taikos taryboje, numatyta, kad esu pašauktas įgytus įgūdžius panaudoti tarnystei šiame svarbiausiame pastoracijos sektoriuje savo vyskupijoje.
Pažymėtina, kad Taryba bendradarbiauja su keliomis pilietinės visuomenės asociacijomis, įsipareigojusiomis skatinti ir ginti žmogaus teises, ir, kaip nurodyta jos programos koncepcijose, ji sieks dirbti teisingumo ir taikos skatinimo, socialinės sanglaudos labui pagal mano vyskupo kontroliuojamos Bažnyčios socialinės doktrinos logiką. Aišku, būsiu savo vyskupo žinioje pagal jo pastoracinę viziją.
Norėčiau išreikšti savo ir savo vyskupijos geradariams dėkingumą už dosnią pagalbą, padėjusią šiam studijų projektui tapti nuolatine realybe. Mano įsipareigojimas yra visiškas, kad įgyvendinčiau savo formacijos tikslus su malda, jog tai padės man augti viduje, taip pat ir Dievo tautai. Nepamirštu jūsų savo šventųjų Mišių šventime ir maldose, ypač šiuo kovid19 pandemijos su visomis jos pasekmėmis laikotarpiu. Tegul dieviškasis geranoriškumas ir toliau veikia kiekvieno iš jūsų gyvenime.
