Freddie Relatorius Delatado jaunesnysis yra Kabankalano vyskupijos (Filipinai) kunigas. Jis kilęs iš gausios šeimos: yra vidurinysis iš dvylikos vaikų - aštuonių berniukų ir keturių mergaičių.
"Mano pašaukimo istorija yra labai paprasta, bet aš tikėjau, kad būtent dėl mano paprastumo Dievas mane padaro didingą ir nepaprastą savo akyse.
Mano troškimas tapti kunigu prasidėjo, kai buvau devynerių metų. Tuomet pamačiau, kaip mūsų parapijos kunigas dalijo mums saldainius. Kiekvieną kartą, kai jis važiuodavo pro mūsų kaimą, trumpam sustodavo, paskui pasisveikindavo su mumis ir vieną po kito dalydavo turimus saldainius. Turėdamas tokią patirtį pasakiau sau: vieną dieną noriu būti kunigas ir taip pat dalinsiu vaikams saldainius. Buvo labai smagu, bet tai tiesa.
Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, turėjau tik vieną merginą. Kartą, kai kalbėjomės, ji man pasakė, kad tai, kaip aš su ja kalbu, primena kunigo kalbą. Bet aš iš jos pasijuokiau. Dvejus metus palaikėme labai gerus ir sveikus santykius. Galvojau, kad ji bus mano amžinai, bet Dievas mane vedė kitu keliu.
Prieš stodamas į seminariją, vidurinę mokyklą baigiau vienoje iš miesto mokyklų. Ten prisijungiau prie studentų miestelio sielovados, nes tai buvo katalikiška mokykla. Pagrindinė mūsų užduotis toje tarnystėje buvo pasirengti bet kokiai religinei veiklai mokykloje. Kai mokiausi trečiame kurse, mūsų mokykloje mišias šventė kunigas. Tai buvo mūsų kasmėnesinės religinės veiklos mokykloje dalis. Prieš baigiamąjį palaiminimą kunigas paskelbė, kad norintieji tapti kunigais kitą šeštadienį laikys stojamąjį egzaminą.
Po mišių mūsų tikybos mokytojas liepė man pabandyti laikyti stojamąjį egzaminą į kunigystę. Bet aš jam pasakiau, kad galbūt kitą kartą. Jis pasakė, kad ne, kad pabandyčiau tai padaryti. Jis man pasakė, kad jei tokia yra Dievo valia, tai Jis man tai duos. Taigi mokytojas įtikino mane laikyti stojamąjį egzaminą. Dievo malonės dėka aš jį išlaikiau kartu su pokalbiu. Per tą laiką nežinau, ką jaučiau. Mane apėmė neaiškus jausmas. Bet man kilo mintis, kad galbūt Dievas naudojasi kitais žmonėmis, kad nukreiptų kitų ateitį.
Vieną mėnesį negalėjau ramiai miegoti, nes mintyse pirmiausia turėjau baigti mokslus universitete. Taip pat galvojau, kad turiu savo merginą. Mano šeima norėjo, kad vieną dieną tapčiau mokytoju.
Taigi nuėjau pas kunigą, atsakingą už mūsų mokyklą. Papasakojau jam apie savo situaciją. Po keturių valandų dalijimosi ir pokalbio jis man pasakė: leisk Dievui kalbėti tau maldoje ir turėk laiko apsispręsti. Taigi aš daug laiko praleidau melsdamasis bažnyčioje.
Maldoje sakiau: "Dieve, jei tikrai nori, kad tapčiau kunigu, leisk man išgirsti Tavo balsą jau dabar". Jis buvo toks ambicingas ir reiklus. Liūdna pasakyti, kad nieko neįvyko.
Tačiau tomis maldos ir apsisprendimo akimirkomis pastebėjau vieną dalyką: galvoje turėjau kunigo, dalijančio vaikams saldainius, įvaizdį. Staiga man atėjo į galvą, kad būtent tada pradėjau trokšti tapti kunigu. Dievas sugrąžino mane į atmintį, kai pajutau norą tapti kunigu. Dabar pasakiau sau, kad galbūt tai yra Dievo atsakymas man. Jis kalbėjo man per mano gyvenimo prisiminimus.
Turėdamas tokią patirtį, drąsiau pasikalbėjau su tėvais ir su savo mergina. Man buvo labai sunku kurį laiką atleisti ir atsiriboti nuo savo meilės, šeimos ir draugų. Bet, ačiū Dievui, jie mane suprato ir leido stoti į seminariją.
Mano gyvenimas seminarijoje turėjo pakilimų ir nuosmukių. Susidūriau su daugybe problemų ir sunkumų.
Prisimenu, kai buvau antrame teologijos kurse ir mirė mano tėvas, beveik norėjau pasiduoti, bet giliai širdyje žinojau, kad Dievas pasirūpins manimi ir mano šeima. Be to, Filipinuose, ypač mūsų vyskupijoje, prieš tapdamas kunigu turi penkerius metus studijuoti filosofiją, o paskui penkerius metus - teologiją. Net jei jau esi profesionalas, privalome tave išleisti į dešimt metų trunkančią seminarijos formaciją. Po dešimties seminarijos formacijos metų turime vienerius arba dvejus metus dirbti pastoracinį darbą įvairiose mūsų vyskupijos parapijose. Tai buvo labai sunki ir ilga formacija, bet, ačiū Dievui, ji manęs neapleido.
Taigi po vienuolikos su puse metų seminarijoje ir pastoracinėje formacijoje 2015 m. gruodžio 8 d. buvau įšventintas diakonu, o 2016 m. birželio 27 d. - kunigu.
Pirmuosius dvejus kunigystės metus praleidau kaip parapijos kunigo padėjėjas netoli mūsų kaimo ir kapelionas vienoje iš mūsų mokyklų, taip pat mūsų kaime. Trečiuosius kunigystės metus praleidau kitoje vyskupijoje, netoli mūsų vyskupijos, kaip paskolintas kunigas.
Ketvirtaisiais kunigystės metais vyskupas mane išsiuntė čia studijuoti filosofijos Pamplonos Navaros universitete. Taip ruošiausi savo pastoracinei arba seminarijos formacijos pareigai. Man reikia dar vienerių metų, kad baigčiau studijas, o po to grįšiu į mūsų vyskupiją Filipinuose tęsti savo misijos".
Kai antrame teologijos kurse mirė mano tėvas, beveik norėjau pasiduoti, bet giliai širdyje žinojau, kad Dievas pasirūpins manimi ir mano šeima.
"Jūsų maldų dėka judu pirmyn siekdamas tapti kitu Kristumi. Lygiai taip pat, kaip padedate dvasiškai, padedate ir materialiai, nes tai nebūtų įmanoma be dosnių širdžių žmonių, kurie galvoja apie Bažnyčios ateitį. Dėl šios priežasties besąlygiškai dėkoju jums už jūsų tarnystės, bendradarbiavimo ir prieinamumo charizmą.
Dievas telaimina jūsų darbą Bažnyčioje, kad jis būtų vaisingas, ir telaimina jūsų asmeninį darbą. Juk iš to kils daugiau dosnumo darbų pasaulyje, daugiau kunigų Bažnyčioje ir daugiau žmonių, pasišventusių jūsų pavyzdžiu. Pavedu jus mūsų Motinai, Mergelei Marijai, Dievo Tėvo dukteriai, Dievo Sūnaus Motinai ir Dievo Šventosios Dvasios Sutuoktinei.
Remti pašaukimą bet kurioje pasaulio vietoje
A 18 000 eurų stipendija tai suma, kurios reikia, kad kandidatas galėtų vienerius metus gyventi ir studijuoti savo universitetuose Romoje ar Pamplonoje. Labiausiai nepasiturinčios pasaulio vyskupijos reikalauja, kad jų kandidatai gautų pilną stipendiją. Daugeliu atvejų dalį šių išlaidų padengia vyskupija, o mažesnę sumą reikia sumokėti kartu su kandidatu, kuris kreipiasi dėl jos.
Kas sudaro visą stipendiją?
Daugiau nei 800 vyskupų iš visų penkių žemynų kreipiasi dėl studijų stipendijų savo kandidatams. Tokių geradarių kaip jūs dėka CARF patenkina didžiąją dalį prašymų, tačiau poreikiai auga ir norime, kad visi prašymai būtų patenkinti.
Diagramoje parodyta visos stipendijos sudėtis.
Jei nebūtų kunigų, nebūtų ir Bažnyčios. Tegul nė vienas pašaukimas nebūna prarastas dėl lėšų stygiaus.
Margarita, CARF donorė
Užklausų teiraukitės [email protected]
Banko pervedimai į CaixaBank
ES39 - 2100 - 1433 - 8602 - 0017 - 4788
